Prieplauka

Kartu – jau trylika metų

Nors Žemaičių Kalvarijos jaunimo klubas „Kartu kvadratu“ gyvuoja jau trylika metų, oficialiai jis įregistruotas tik praėjusių metų sausį. Galbūt todėl apie šio miestelio jaunuolius daug kas nėra nieko girdėjęs. Turbūt nedaug kas žino ir tai, kad būtent šis klubas buvo pagrindinis iniciatorius įsteigiant idėjų nestokojančią ir rajone bene daugiausiai įvairių projektų įgyvendinančią Žemaičių Kalvarijos bendruomenę, pasivadinusią „Gardais“. Miestelio jaunimas ilgą laiką kartu su kitais bendruomenės nariais rengė, o ir dabar rengia projektus, padeda organizuoti renginius, pats juose dalyvauja. „Kartu kvadratu“ yra puikiausias įrodymas, kad aktyvių bei sumanių jaunų žmonių yra ne tik Plungėje ar Rietave, bet ir mažesniuose miesteliuose.
Apie klubo atsiradimą ir dabartinę veiklą „Žemaičiui“ plačiau papasakojo jo pirmininkė Inga JOKUBAUSKAITĖ.


Skaityti daugiau »

Jaunimą ir muzika, ir verslas „veža“

„Galvok, ką mėgsti. Galvok, kokia tavo „misija“. Galvok, kas tau sekasi. Galvok apie tuos, kam padėsi. Dalinkis. Veik“, – tokius ir panašius principus į Plungės technologijų ir verslo mokyklą susirinkusiems ir apie savo verslą svajojantiems jauniems žmonėms dėstė Lietuvoje žinomi verslininkai. Renginį „Verslas veža“ organizavo VšĮ „Versli Lietuva“ ir jos atstovė Plungėje Gražina Lukošienė. O Technologijų ir verslo mokykla pasirinkta todėl, jog čia didelis būrys jaunimo išmoksta ne tik vieno ar kito amato, bet ir gauna nemažai žinių, kurios reikalingos verslui pradėti ir sėkmingai plėtoti. Salėje sėdėjo ir tų, kurie jau turi savo verslą, tačiau norėjo išgirsti apie kitų patirtį, pasimokyti iš jos, pasisemti idėjų.


Skaityti daugiau »

Į pamokas – prabangiu automobiliu? O gal geriau dviračiu…

Į pamokas – prabangiu automobiliu? O gal geriau dviračiu...Kai prieš keletą metų buvo nutarta Plungės Senamiesčio vidurinėje mokykloje nebekomplektuoti 11-12 klasių, vienintelė mieste vidurinį ugdymą teikianti „Saulės“ gimnazija atsidūrė lyg po didinamuoju stiklu. Staiga pasipylė gimnazistų ir jų tėvų skundai dėl perpildytų klasių ir pertraukų metu ausiai nepakeliamo triukšmo sausakimšuose mokyklos koridoriuose, prastos įstaigos materialinės bazės, kelis dešimtmečius rimtesnio remonto nemačiusių patalpų bei rytinių automobilių spūsčių prie gimnazijos prieigų. Daug šių problemų artimiausiu metu turėtų išsispręsti, nes jau parengtas gimnazijos atnaujinimo projektas, skirta lėšų pirmajam jo etapui. Ketinama atnaujinti ir gimnazijos stadioną. Tik automobilių stovėjimo vietų problema kol kas nesprendžiama, arba, kaip įsitikinę moksleiviai ir jų tėvai, sprendžiama netinkamai. Gimnazijos bendruomenę kiršina mokyklos vadovybės sprendimas prie įstaigos esančią beveik visą automobilių stovėjimo aikštelę rezervuoti vien tik mokytojų automobiliams, moksleiviams paliekant nedidelę dalį.


Skaityti daugiau »

Studentų gyvenimas bendrabutyje: koks jis šiandien?

Studentų gyvenimas bendrabutyje: koks jis šiandien?Geležinės lovos, rūsyje esantys bendri dušai, beveik kartoninės kambario durys, nusilupinėjusios sienos ir nuolat aplankantys „svečiai“ – tarakonai – turbūt toks, o gal ir dar prastesnis vaizdas prisiminus studijų metus prieš akis iškyla tiems, kurie gyveno ne išsinuomotame bute ar pas giminaičius, o studentų bendrabutyje. Tačiau ne viskas yra taip blogai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio: nereikėtų pamiršti nerūpestingų bendrabučio linksmybių iki pirmųjų paskaitų bei kitų smagių studentiško gyvenimo akimirkų. Nors nemažai studijuoti į tolesnį miestą išvažiuojančių abiturientų atbaido vien mintis, kad reikės kambariu dalintis su vienu ar dviem nepažįstamais žmonėmis, daugelis į studentų bendrabučius nespjauna ir mano, kad gyvenimas ten turi daugiau privalumų nei trūkumų, vienas jų – nedidelė nuomos kaina. Norėdami sužinoti, kaip studentai bendrabučiuose gyvena šiandien, su fotokorespondentu aplankėme Rietave esančios Žemaitijos kolegijos „studentų tvirtovę“, ji – visai greta šios aukštosios mokyklos, į kurią studijuoti suvažiuoja studentų iš įvairių Lietuvos kampelių ir net iš užsienio. Mus palydėti maloniai sutiko Žemaitijos kolegijos Rietavo fakulteto dekanas Narūnas Martinkus.


Skaityti daugiau »

Dėl geriausiųjų vardo varžėsi jaunieji talentai

Užpraėjusį šeštadienį į Plungės kultūros centrą prisirinko daugybė jaunųjų talentų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Juos čia sukvietė antrus metus iš eilės vykstantis respublikinis talentų konkursas „Būk faktorius“. Nors skeptikai apie šį renginį – itin prastos nuomonės, vadina jį nevykusiu bandymu pamėgdžioti populiarumo nestokojantį televizijos projektą „X faktorius“, šių metų konkursas sulaukė dar didesnio susidomėjimo nei praėjusiais metais – Kultūros centro salė lūžo ne tik nuo dalyvių, bet ir nuo žiūrovų, panorusių gerai praleisti šeštadienio vakarą. Po dviejų „Būk faktoriaus“ etapų paaiškėjo, jog talentingiausia šiemet – solistė iš uostamiesčio Vita Gvazdauskaitė. Mergina dalyvavo ir praėjusių metų konkurse. Antrosios vietos laimėjimas iškeliavo į Vilkaviškį kartu su Emilija Finagėjevaite. Trečioji vieta atiteko plungiškių grupei „Esam“.


Skaityti daugiau »

Kai kurie jaunuoliai, tarsi povai, „plunksnomis“ ir jėga puikuojasi

Jau nebe pirmi metai, kai nusikaltėlių pasaulis jaunėja: nieko nebestebina, kad nusikalsta dešimtmečiai ar dar jaunesni vaikai, tad sulaukęs 18-kos ne vienas savo „žygdarbius“ jau ir dešimtimis skaičiuoja. Jaunųjų privengia net pripažinti nusikalstamo pasaulio autoritetai, nes „vaikeliai“, kaip juos vadina vyresnieji, – labai godūs, žiaurūs ir nekantrūs. Be to, jeigu anksčiau nemažai nusikaltimų būdavo padaroma išgėrus, dabar – apsvaigus nuo narkotikų. Mūsų rajone padėtis šiek tiek kitokia. Plungės policijos komisariato statistika rodo, kad jau trečius ar ketvirtus metus rajono nepilnamečiai padaro vis mažiau nusikaltimų. Jeigu 2011-aisiais jie įvykdė per 100 nusikalstamų veikų, 2012-aisiais 49 nepilnamečiai įvykdė 78 nusikalstamas veikas, o 2013-aisiais 39 aštuoniolikos neturintys jaunuoliai įsivėlė į 53 nusikalstamas veikas.


Skaityti daugiau »

Pats sau ir darbdavys, ir darbuotojas

Plungiškiui Tomui Balsiui dar tik 22-eji, o vaikinas jau turi nuosavą verslą – prekiauja tepalais ir alyvomis lengviesiems bei sunkiasvoriams automobiliams ir žemės ūkio technikai. Žemaitijos kolegijoje automobilių techninio eksploatavimo studijų programą baigusiam plungiškiui tai – jau antrasis verslas. Pirmąjį su draugu įkūrė dar studijuodamas, kai jam buvo vos dvidešimt. Tuomet pardavinėjo dalis automobiliams. Tačiau, kaip sakė Tomas, jo ir bičiulio norai nesutapo, tad nutarė įkurti savo verslą. Žmonės, atėję pirkti automobilių dalių, vis klausinėdavo apie tepalus. Vaikinas pastebėjo, kad jie visiškai apie tai nenusimano, tad kilo mintis atidaryti būtent specializuotą tepalų parduotuvę. Sako, Plungėje tokios antros nėra. Kol kas joje dirba vienas, tad sau yra ir darbdavys, ir darbuotojas. Tomas neslėpė, kad pamatę jiems patarinėti bandantį jaunuolį kai kurie klientai reaguoja skeptiškai – esą ką gali toks jaunas išmanyti, tačiau vaikinui prieš pirkėjus raudonuoti ir mikčioti netenka: kadangi nuolat dalyvauja įvairiuose su mašinų tepalais ar automobiliais susijusiuose seminaruose, gali atsakyti į reikliausių klientų klausimus ir pasiūlyti jų mašinoms tinkamiausią tepalą.


Skaityti daugiau »

Plungės jaunimo centras turi naują vadovę

Prie Plungės atvirojo jaunimo centro vairo stojo nauja vadovė – 26-erių Uršulė Stonkutė. Tiesa, jauna moteris Plungės jaunimo centre – nebe naujokė: su centrą lankančiu jaunimu kurį laiką ji dirbo kaip savanorė.


Skaityti daugiau »

Didžiausia paauglių problema – rūkymas

Plungės vaikų globos agentūros „Cyrulis“ vaikų dienos užimtumo centre po pietų pasigirsta šurmulys, mat į jį vienas po kito sugriūva centrą lankantys vaikai ir paaugliai, kurie jame jaučiasi tarsi namie: nusiauna batus, įsispiria į šlepetes ir bėga pasipasakoti dienos įspūdžių. Dienos centrui vadovaujanti socialinė pedagogė Audronė Kiseliova sakė, kad jo darbuotojos čia ateinantiesiems – tarsi antrosios mamos: ne tik išklauso, ką vaikai nuveikė per dieną, kas juos nudžiugino ar nuliūdino, bet kartais eina į jų lankomas mokyklas ir sprendžia ten iškilusias problemas. Paklausta, kokia, jos nuomone, yra didžiausia centrą lankančių paauglių problema, A. Kiseliova nė nesusimąsčiusi atsakė – rūkymas. O įkalbėti paauglius atsisakyti šio žalingo įpročio, pasak jos, – beveik neįmanoma.


Skaityti daugiau »

Muzikos grupė, besiglaudžianti po mokyklos stogu

Evelina Petkinytė, Mindaugas Rumšas, Nidas Danilevičius, Mantas Milašius, Jonas Jaugelis ir Martyna Domarkaitė, arba plungiškių grupė „The elemet“, – neseniai Plungės kultūros centre vykusio respublikinio jaunimo muzikos grupių konkurso „Garsyn“ antrosios vietos laimėtoja, praėjusių metų to paties konkurso nugalėtoja. Prieš dvejus metus debiutavusios ir išsyk minėtame konkurse visiems nosis nušluosčiusios grupės nariai žino, kaip patikti publikai, ir kritiškai vertina išvaizda, o ne balsu mėginančias papirkti ir atlikėjomis save vadinančias Lietuvos „žvaigždutes“. Patys sako mėgstantys tokias dainas, kurios ne tik gražiai skamba, bet ir turi gilesnę prasmę. Susėdę Plungės Senamiesčio mokyklos aktų salėje, kur ši grupė glaudžiasi ir repetuoja, su dviem jos nariais pasikalbėjome apie galbūt kai kam dar nežinomos grupės susikūrimą, pasiekimus ir planus.


Skaityti daugiau »

Jaunimo centro įkurtuvėse

Pačioje sausio pabaigoje Plungės atvirasis jaunimo centras pakvietė į oficialų šio centro atidarymą naujosiose patalpose. „Žemaitis“ jau rašė, kad nuo šių metų pradžios jis buvo įkurdintas V. Mačernio gatvėje esančiame Plungės suaugusiųjų švietimo centre. Gal dėl to, kad pakeitė ankstesnę vietą į mažiau patogesnę, visą praėjusį mėnesį jaunimas jame beveik nesilankė, tačiau į centro įkurtuves susirinko. Matyt, nepatingėti ateiti juos paskatino žinia, kad įkurtuvėse dalyvaus ir apie matytas šalis savo įspūdžius pasakos pastaruoju metu dažniau keliautoju nei kompiuterinės grafikos dizaineriu įvardijamas vilniškis Šarūnas Savickas – jaunas žmogus, apkeliavęs beveik visą pasaulį.


Skaityti daugiau »

„Man reikia žemės po kojomis“

„Man reikia žemės po kojomis“Dabar 27-erių vieštovėniškis Gediminas Bartkevičius, jau baigdamas Plungės „Saulės“ gimnaziją, o gal ir dar anksčiau, tiksliai žinojo, kokios krypties studijos jį domina. Ūkininkų Pauliaus ir Stanislavos Bartkevičių sūnus neabejojo, kad seks tėvų pėdomis ir taip pat dirbs žemę, todėl svajojo apie mokslus Žemės ūkio universitete, kuris dabar pavadintas Aleksandro Stulginskio vardu. Ir buvo bene vienintelis klasėje, apsisprendęs dėl savo ateities. Kai bendraklasiai žvalgėsi išvažiuoti studijuoti į kuo didesnį miestą ir ten apsistoti, Gediminas buvo įsitikinęs: baigęs studijas, Kaune nepasiliks. Grįš į kaimą. Šiandien, atsigręždamas atgal, jaunasis ūkininkas gali džiaugtis pasiekęs tai, ko norėjo: nors kol kas gyvena pas tėvus, tačiau netoliese šių jau suprojektuotas jam, žmonai Raimondai bei metukų dukrelei Luknei skirtas namas, Gediminas dirba žemės ūkio techniką pardavinėjančioje įmonėje Žemaitijos regiono vadybininku ir gali pasigirti esąs A. Stulginskio universiteto agronomijos bakalauras ir ekologijos magistras. Tačiau jaunasis ūkininkas turi ir daugiau svajonių, kuriose – dar didesnis ūkis, didesnė šeima. Svajoja, kad jo vaikai, kaip ir jis pats, žemės kvapą mėgtų, kad būtų kam tai, ką sukūrė ir ką dar sukurs, palikti.
Skaityti daugiau »

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...