Sak­ra­li­nis pa­vel­das: ar sau­go­me jį?

Koplytėlių tuštėjimo metas jau praeity?

Žemaitija nuo seno garsėja ne tik tvirto būdo žmonėmis, ją galima pavadinti viena kitą pranokstančių ir į dangų besistiebiančių kalvų kraštu. Žemaičių žemė gali didžiuotis ir mažosios medinės architektūros statiniais – kryžiais ir koplytėlėmis. Tai rodo lietuvius buvus labai tikinčius, mat kryžiai ir koplytėlės šalikelėse, laukuose, miškuose, sodybose ir kitur statyti kaip padėkos ženklas Dievui už atsiųstą malonę, pavyzdžiui, susilaukus kūdikio ar nuėmus gerą derlių, išėjusiam brangiam žmogui atminti ar tikint, kad sakralumo aplinkai suteikiantys statiniai padės apsaugoti sodybas nuo nelaimių. Kaip sakė rajone esančių kultūros vertybių išsaugojimu besirūpinanti Plungės savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vitalina Šidlauskienė, tradicija savo sodyboje pasistatyti kryžių ar koplytėlę atgimsta. Nusavintas žemes atsiėmę žmonės savo kiemuose ar netoli namų vėl nori matyti mažosios architektūros statinių, gaubiamų šventos auros. Kaip bebūtų gaila, vis dar gaji „tradicija“ ir tuštinti koplytėles. „Negeras žmogus visada pamato, kas vertingo stovi šalia kelio, ir pasiima“, – šitaip apie iš koplytėlių medines šventųjų statulėles vagiančius ilgapirščius atsiliepė V. Šidlauskienė.


Skaityti daugiau »

Ekspertų nurodymas: Kulių bažnyčią sutvarkyti per dvejus metus

Prieš metus Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas Žemaičių Kalvarijos dekanui, Plungės ir Kulių bažnyčių klebonui Juliui Meškauskui pasiūlė atlikti ekspertizę, kurios metu paaiškėtų Kulių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios būklė. To prireikė, kai dėl neaiškių priežasčių (gal dėl žemės drebėjimo ar skečiantis mūro sienoms) išilgai įtrūko bažnyčios skliautas. Paminklosaugininkas aiškino, jog tik po ekspertizės būtų galima tikėtis dalyvauti viename ar kitame projekte ir sutvirtinti bei atnaujinti bažnyčią. A. Eičo nuomone, atlikus ekspertizę, būtų galima tikėtis ir realios Kultūros paveldo departamento pagalbos. Klebonas J. Meškauskas šiandien jau turi daugiau negu 2000 litų kainavusias ekspertų išvadas. Kas toliau?


Skaityti daugiau »

Paminėtos Kęstaičių bažnyčios gynimo metinės

Lapkričio 26 dienos popietę Kęstaičių kaime, buvusios bažnyčios ir rokitų vienuolyno vietoje, Telšių vyskupas J. Boruta SJ kartu su Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi kan. Viktoru Aču, vicerektoriumi, Telšių vyskupijos kurijos kancleriu kan. Remigijumi Saunoriumi, prefektu kan. Andriejumi Sabaliausku, dvasios tėvu kun. Sauliumi Tomošaičiu aukojo šv. Mišias, kuriose dalyvavo Telšių kunigų seminarijos klierikai.


Skaityti daugiau »

Ką išsaugosime ir paliksime ateities kartoms?

Užsukę į bet kokį miestelį ar didesnį kaimą, iškart žvalgomės bažnyčios. Bažnyčia – ne tik sakralinis, bet ir savotiškas bendruomenės (ne šiandieninės, gal prieš šimtą, o gal prieš kelis šimtmečius gyvenusios) turtingumo simbolis. Matyt, tuomet ir atsirado žodis „bažnytkaimis“, kuris aiškiai pasako, jog tai – ne koks mažytis kaimiūkštis, o savo bažnyčią turinti gyvenvietė. Bažnyčios nuostabios ne vien savo architektūra, bet ir unikalumu – antros lygiai tokios pat, beje, kaip ir tokio pat žmogaus, nėra. Net ir didžiausias ateistas, išvydęs apgriuvusią, pasvirusiu kryžiumi ar kitaip laiko bei žmonių nuniokotą ir užmirštą bažnyčią, nesidžiaugia.
Beveik tą patį galima pasakyti ir apie koplyčias, kurių kur jau kur, bet Žemaitijoje – labai daug. Tačiau retas susimąstome, kas ta koplyčia yra, kaip ir iš kur atsirado? Lotyniškas žodis „koplyčia“ reiškia apsiaustą, paltą. Pavadinimas kilo iš patalpos, kurioje buvo laikomas šv. Martyno apsiaustas. Vėliau koplyčiomis imta vadinti visus mažesnius religinės paskirties statinius. Kai kuriose yra apeigoms skirti altoriai. Koplyčios ypač paplito viduramžiais, kai turtingi to meto žmonės ėmė jas įrenginėti savo dvaruose, rūmuose, pilyse. Iki šiol viena garsiausių – Siksto koplyčia, kurioje renkamas popiežius. O kokios pačios įspūdingiausios bažnyčios ir koplyčios yra mūsų rajone bei Rietavo savivaldybėje? Apie tai kalbėjomės su Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėju Antanu EIČU.


Skaityti daugiau »

Tverų koplytėlės ir kapinių koplyčia – vertingi sakralinės architektūros paminkla

Tverų koplytėlės ir kapinių koplyčia – vertingi sakralinės architektūros paminklaŽvalgantis po vieną gražiausių Rietavo savivaldybės miestelių – Tverus – neįmanoma nepastebėti kiekvieną čia užsukantį svečią pasitinkančios šventovės. Istorikų teigimu, tai – viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Iš aukštai visus „stebinčią“ šventovę juosia akmeninė tvora, kurios nišas puošia keturiolika Kryžiaus kelio stočių. Ne ką mažesnį įspūdį palieka ir kelią į maldos namus atveriantys vartai. Juk tai – vienintelis šalyje žemaitiškojo baroko stiliaus statinys. Reto akys praslysta ir pro bažnyčios šventoriuje rymančias medines koplytėles. Tverų parapijos klebono Dariaus Povilaičio teigimu, veikiausiai jos pastatytos kartu su dabartine tveriškių šventove – 1897-aisiais. Šiek tiek toliau – miestelio kapinės, kurių pasididžiavimas – išpuoselėta bei rūpestingų rankų prižiūrima koplyčia. Tiek ji, tiek šalia bažnyčios įsikūrusios koplytėlės yra paskelbtos valstybinės reikšmės dailės paminklais, prie kurių priskiriama ir Lopaičių link vedančio kelio pakraštyje esanti koplytėlė.


Skaityti daugiau »

Koplyčios remontuojamos šių dienų mecenatų – verslininkų – lėšomis

„Nieko nėra amžino“, – mėgstama sakyti. Laikui pavaldūs ne tik žmonės, bet ir tvirčiausiais laikyti statiniai. O ką jau kalbėti, jeigu jie skaičiuoja jau ne pirmą savo amžių. XVII a. viduryje Žemaičių Kalvarijoje vyskupo Jurgio Tiškevičiaus pakviesti dominikonai pastatė devyniolika koplyčių, įprasminančių Kristaus kančios kelią. Manoma, kad Žemaičių Kalvarija šioms koplyčioms statyti pasirinkta todėl, kad joje daug kalvų. Tuo šis miestelis primena šventąjį Jeruzalės miestą. Pasak kanauninko, Žemaičių Kalvarijos klebono Jono Ačo, šios kalvos susiformavusios natūraliai – traukiantis ledynams. Ant kalvų stovinčias koplyčias iš visų pusių negailestingai talžo vėjas, merkia lietus, todėl, norint išsaugoti vieninteles Lietuvoje išlikusias autentiškas kalvarijas, būtinas žmonių įsikišimas. Kilniam darbui atnaujinti Žemaičių Kalvarijoje esančias Kančios kelio koplyčias beveik prieš dešimtmetį buvo susitelkę Plungės verslininkai. Net devyni šventi statiniai tuomet sulaukė ne tik šių geradarių dėmesio, bet ir dosnių aukų. Rūpintis koplyčiomis jie įsipareigojo pagal garbės sutartį.


Skaityti daugiau »

Alsėdžių kapinių koplyčia: dar ne visos paslaptys atskleistos

Alsėdžiai, kadaise buvę Žemaičių vyskupų rezidencija, iki šiol traukia istorikų, paveldosaugininkų ir religijotyrininkų dėmesį. Vilniaus dailės akademijos leidykla 2002 metais išleido knygą, kurioje aprašomi įvairūs Alsėdžių miestelio istorijos tarpsniai, išvardijami rezidencijos dvarui priklausę pastatai, aprašomi kiti buvę reikšmingesni statiniai, įstaigos, piešiamas per amžius kitęs miestelio apstatymas. Bet leidinyje nė žodeliu neužsimenama apie XVIII a. senosiose miestelio kapinėse pastatytą medinę koplyčią, kuri, kaip rodo skurdūs istoriniai šaltiniai, skirtingais laikotarpiais vaidino gana svarbų vaidmenį miestelėnų gyvenime.


Skaityti daugiau »

„Kryžauninkė“ – puošniausia Žemaičių Kalvarijos kančios kelio koplyčia

Pati svarbiausia, pati didžiausia ir pati gražiausia Žemaičių Kalvarijos koplyčia – XVII, pavadinimu „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“. Ji yra kryžiaus formos ir pastatyta ant Kryžauninkės kalnu vadinamos kalvos, po kuria yra senosios, gal net nuo pagonybės laikų išlikusios miestelio kapinės. Ši koplyčia nuo kitų skiriasi tuo, kad ant jos rąstų sienų nutapytas spalvingas ir labai realistiškas paveikslas, kaip ant kryžiaus kenčia ir miršta Kristus. Šias Atpirkimo istorijos scenas 1906-1911 nutapė tuo metu Žemaitijoje garsus dievdirbys alsėdiškis Kazimieras Varnelis. Iki šiol kalbama, kad dievdirbio nutapytas paveikslas turi dvi paslaptis.


Skaityti daugiau »

Stalgėniškiai atnaujino padegėjo apgadintą bažnyčią

Stalgėniškiai atnaujino padegėjo apgadintą bažnyčiąStalgėnų šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia už keleto metų švęs savo garbingą jubiliejų – šimtmetį. Ši medinė šventovė anuomet Stalgale vadintuose Stalgėnuose iškilo 1918-aisiais. Tai vienintelė Žemaitijos katalikų bažnyčia, pastatyta besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui. Galvodami apie artėjančią Dievo namų sukaktį, stalgėniškiai negali pamiršti praėjusių metų rugsėjo 29 dienos įvykio, kai vietos gyventojai ant Stalgėnų bažnyčios išvydo „žaizdą“ – liepsnų paženklintą bažnyčios sieną.


Skaityti daugiau »

Medingėnų kapinių koplyčia – lyg antroji bažnyčia

Į Lietuvą įžengus krikščionybei, vienas po kito ėmė kilti sakraliniai statiniai – bažnyčios, varpinės, koplyčios bei koplytėlės. Šiandien turime galimybę prisiliesti ne tik prie unikalių medinės architektūros kūrinių, bet ir pažinti senąsias lietuvių sakralinės architektūros tradicijas. Vertinant mažąją sakralinę architektūrą, neišdildomą įspūdį palieka koplyčios. Vienos jų praeivių ar pravažiuojančiųjų dėmesį traukia įsikūrusios pakelėse, kitos, saugodamos ne vieną šimtmetį skaičiuojančią gyvenvietės ir čia gyvenančių žmonių istoriją, rymo kapinėse.
Kapinėse rymo ir Medingėnų koplyčia, vos prieš keletą metų aktyvių medingėniškių bei čia klebonavusių dvasininkų rūpesčiu prikelta naujam gyvenimui. Šiandien ji – tarsi maža bei jauki bažnytėlė, kviečianti tikinčiuosius maldai.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...