Sak­ra­li­nis pa­vel­das: ar sau­go­me jį?

Šventojo Kryžiaus relikvija – didžiausia Rytų Europoje

Žemaičių Kalvarijos bazilikoje pačios svarbiausios (be stebuklingojo Marijos paveikslo) – dvi Šventojo Kryžiaus relikvijos. Didžioji įdėta į monstrancijos pavidalo relikvijorių. Ją, einant Kalnus, po baldakimu neša kunigas. Kaip byloja išlikę dokumentai, ši relikvija iš Liublino dominikonų vienuolyno į Žemaičių Kalvariją pateko 1649-ųjų liepos 4 dieną ir, lydint didžiulei procesijai, buvo nunešta į Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią. Brolius dominikonus į Žemaičių Kalvariją pakvietė Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius, kuris rūpinosi kalvarijų ir Šv. Kryžiaus relikvijos kulto puoselėjimu. Įdomus ir svarbus faktas, kad per kelis šimtmečius tas stebuklingas medžio gabalėlis nebuvo susmulkintas ir išdalintas kitoms bažnyčioms. Jis negulėjo kur nors archyve, o visada buvo naudojamas apeigose – per Šv. Kryžiaus išaukštinimo šventes bei per Didžiuosius Kalvarijos atlaidus. Ši relikvija – pati didžiausia Rytų Europoje ir vienintelė tokia Lietuvoje.


Skaityti daugiau »

Dar ne visos Sorų koplyčios paslaptys atskleistos

Sorų koplyčia – apie ją daugiausiai yra girdėję gyvenantieji Žemaičių Kalvarijos, Alsėdžių, Platelių seniūnijose. Netoli Gegrėnų, Jazdauskiškių kaime esančiame Daugėlų miške (vietinių vadinamu Daugėlyne), pasislėpusią koplyčią ne taip ir lengva rasti. O keistai bei mįslingai skambančio jos pavadinimo reikšmę, matyt, geriausiai galėtų išaiškinti senąją žemaičių tarmę žinantys žmonės. Senovėje žemaičiai neturėjo žodžių „pyktis, ginčytis“, o sakydavo: sora arba soros. Įdomus ne tik šios koplyčios, kuriai popiežius Benediktas XVI suteikė šv. Antano Paduviečio atlaidų teisę, vardas. Ne mažiau intriguoja paslaptingai dingusios Marijos skulptūros istorija (ji iki šiol neišaiškinta) ir spėjimai, kad po koplyčia yra rūsys, kuriame pokario metais slėpėsi partizanai.


Skaityti daugiau »

Atskleista turtinga Plungės bažnyčios istorija

Užpraėjusį sekmadienį, tęsiant Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčios 80-ies metų jubiliejui skirtus renginius, Plungės tikintieji bei visi tie, kuriems įdomi krašto bei šventovės istorija, vėl buvo pakviesti į mūsų maldos namus, kur po šv. Mišių Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja Danutė Einikienė skaitė pranešimą, atskleidusį plungiškiams, ko gero, dar negirdėtų faktų apie miestą puošiančią bažnyčią. Kone per visą mėnesį nusidriekusi jubiliejui skirta renginių programa plungiškius bažnyčion subūrė ir rugsėjo 24-ąją. Tądien buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius Plungės parapijoje dirbusius kunigus, bažnyčios statytojus ir aukotojus, tarnus bei geradarius.


Skaityti daugiau »

Gegrėnų bažnytėlės puošmena – malonėmis garsėjanti Jėzaus Nazariečio statula

Ankstyvas užpraėjusio sekmadienio rytas… Laukai ir pievos apkloti baltu sniego patalu. Ore tvyro visa stingdantis šaltis, o žvarbus vėjas sukasi tarp medžių šakų bei nemaloniai liečia veidą. Vingiuotais miško keliukais atvykę į Gegrėnus, dairomės į iš išorės paprastutę kaimo šventovę, apjuostą medine tvora, stovinčią beveik pačiame gyvenvietės pakraštyje, ant kalnelio. Mes – „Žemaičio“ žurnalistai – norėjome pasidomėti, kuo gyvena ši atokioje vietovėje įsikūrusi Jėzaus Nazariečio bažnyčia, mat dažna šalies šventovė šiandien kenčia nuo laiko paliktų pėdsakų, kuriems pašalinti reikalingos meistrų rankos bei didelės pinigų sumos. Į bažnyčią užklydome besibaigiant šv. Mišioms. Jos čia – ankstyvos. Atvėrus duris, mus pasitiko stebinantis jaukumas: viskas tvarkinga, nauja, gražu. Nepaisant žiemiško oro, bažnytėlėje meldėsi būrelis tikinčiųjų.


Skaityti daugiau »

„Kai kurių savo darbų nebeatpažįstu. Laikas juos pakeičia savaip“

„Kai kurių savo darbų nebeatpažįstu. Laikas juos pakeičia savaip“Susidomėjimas senaisiais kryžiais ir mažąja sakraline architektūra atvedė mus į vidury Plokštinės miškų esančią senovinę kryždirbio Antano Vaškio sodybą. 2010-aisiais Aukso vainiką, o šiemet – Igno Končiaus medalį už nuopelnus saugant ir puoselėjant kryždirbystės paveldą laimėjęs menininkas gerai žino, kaip padaryti senieji kryžiai ir koplytėlės, kaip išdrožti jose „gyvenantys“ šventieji, mat ne vieną jų yra išardęs, ištyrinėjęs, nuglostęs, nudažęs ir vėl surinkęs – kad dar šimtą metų gyvuotų, kad vaikams ir anūkams bylotų, kaip gražiai mūsų proseneliai ir šventieji sugyveno.


Skaityti daugiau »

Nykstantys senieji kryžiai ir koplytėlės: gal dar ne viskas prarasta?

Tyrinėtojai senuosius lietuviškus kryžius, mažosios medinės architektūros statinius – koplytėles, koplytstulpius ir stogastulpius su juose „apgyvendintais“ šventaisiais vadina unikaliu reiškiniu. Jų nepamatysi nei Vakarų Europoje, nei Amerikoje ar Azijoje. Ir likusioje Lietuvos dalyje ši tradicija nebuvo tokia gaji, kaip Žemaitijoje. Kur kitur, jei ne Plungėje besimokydamas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis būtų radęs tiek peno vaizduotei, gavęs stimulą sukurti garsiuosius žemaičių kryžių, koplyčių ir koplytstulpių paveikslus. Nors jau daugiau nei dešimtmetį kryždirbystė UNESCO yra pripažinta unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe, šiandien jos likimas – kelių entuziastų rankose.


Skaityti daugiau »

Spraudžio bažnytėlės likimas – tuštėjančio kaimo rankose

Spraudžio kaimas – Rietavo savivaldybės pakraštyje, todėl nenuostabu, kad ne tik prašalaičiai, bet ir patys kaimo gyventojai Spraudį laiko užkampiu. „Užkampių užkampis, – sakė užkalbintas spraudiškis. – Ir našlių kaimas… Bet kitur gyventi vis tiek nenorėčiau. Kituose kaimuose daugiau našlių moterų, o Spraudyje – vyrų. Aš ir pats – našlys. Klausiate apie bažnyčią? Nelabai ką galiu papasakoti. Ir iš kitų nedaug sužinosite, nes senųjų gyventojų jau beveik nebėra – išmirę. O likusieji – arba negirdintys, arba atminties netekę. Galiu pasakyt tik tiek, kad mūsų bažnytėlė – labai graži. Gaila, jog ne mūsų jėgoms ją išlaikyti. Ir jeigu ne iš čia kilęs, o dabar Vilniuje gyvenantis verslininkas Jonas Šarkauskas, varguolė gal jau ir nugriuvusi būtų. Ar ilgai kiauru stogu stovėsi?.. “


Skaityti daugiau »

Stebuklingąjį paveikslą tebegaubia paslapties šydas

Žemaičių Kalvarijos šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos pagrindiniame altoriuje kabo Dievo motinos su kūdikiu paveikslas. Kiekvienų šv. Mišių metu daugiausia į jį krypsta tikinčiųjų akys. Tikinčiųjų, prašančių Mergelės Marijos užtarimo, pagalbos, supratimo. Žmonės žino, kad šis paveikslas garsėja stebuklingomis malonėmis: vieni apie jas skaitė, kitiems apie tai pasakojo tų malonių gavusieji, treti ir patys buvo jomis apdovanoti. Manoma, kad paveikslas į Žemaičių Kalvariją atkeliavo iš Romos, kur tarp dominikonų jau buvo pagarsėjęs stebuklais. Dabar jis teikiamomis malonėmis garsina Žemaičių Kalvariją. Kad žmonės ne tik prašo, bet ir sulaukia dieviškųjų malonių, rodo prie paveikslo paliekami votai – asmeninės padėkos, įžadų ar prašymo ženklai. Šis paveikslas garsėja ir jį gaubiančiu paslapties šydu: iki šiol nežinoma nei kas, nei kada jį nutapė. Kaip belaužytų galvas paveikslą tyrinėjantys istorikai, praskleisti Dievo motinos su kūdikiu atvaizdą gaubiančių paslačių skraistę jiems vis dar sunku. Dažnai lieka tik spėlioti.


Skaityti daugiau »

Beržoro kryžiaus kelias – išskirtinė parapijiečių susitelkimo istorija

Dažnas tikintysis svajoja apsilankyti šventajame Jeruzalės mieste: palikti savo pėdas ten, kur, skleisdamas tikėjimą, su savo mokiniais vaikščiojo Kristus. Ten jis valgė paskutinę vakarienę, ėjo kryžiaus kelią, buvo nukryžiuotas ir palaidotas. Tačiau retam nusišypso laimė nuvykti į Šventąją žemę. Norint, kad tikintieji geriau suvoktų Jėzaus kančią ir toli nekeliaudami, imtos steigti kalvarijos. Eidami nuo vienos prie kitos kalvarijų koplyčios, krikščionys atkartoja kelią, kurį, kankinamas, Jeruzalėje ėjo Kristus.


Skaityti daugiau »

Zubovų koplyčią gaubia daug paslapčių

Apie senosiose Plungės kapinėse stovinčią Visų šventųjų koplyčią žinoma nedaug. Iki šiol nepavyko rasti nė vieno dokumento, kuriame būtų parašyta, kada tiksliai dabartinėje Birutės gatvėje įsteigtos miesto kapinės ir pastatyta minėta koplyčia, plungiškių dar vadinama Zubovų vardu. Jeigu tikėtume užrašytais senųjų Plungės gyventojų pasakojimais, koplyčia kapinėse stovi nuo 1858-ųjų. Ją esą už grafų Zubovų bei parapijiečių lėšas pastatė vietiniai meistrai. Pasakojama, kad, prieš ją statant, tris mūrininkus, skardininką ir dailidę grafas Zubovas išsiuntė tobulintis į Prūsiją.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...