Sak­ra­li­nis pa­vel­das: ar sau­go­me jį?

Atskleista turtinga Plungės bažnyčios istorija

Užpraėjusį sekmadienį, tęsiant Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčios 80-ies metų jubiliejui skirtus renginius, Plungės tikintieji bei visi tie, kuriems įdomi krašto bei šventovės istorija, vėl buvo pakviesti į mūsų maldos namus, kur po šv. Mišių Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja Danutė Einikienė skaitė pranešimą, atskleidusį plungiškiams, ko gero, dar negirdėtų faktų apie miestą puošiančią bažnyčią. Kone per visą mėnesį nusidriekusi jubiliejui skirta renginių programa plungiškius bažnyčion subūrė ir rugsėjo 24-ąją. Tądien buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius Plungės parapijoje dirbusius kunigus, bažnyčios statytojus ir aukotojus, tarnus bei geradarius.


Skaityti daugiau »

Gegrėnų bažnytėlės puošmena – malonėmis garsėjanti Jėzaus Nazariečio statula

Ankstyvas užpraėjusio sekmadienio rytas… Laukai ir pievos apkloti baltu sniego patalu. Ore tvyro visa stingdantis šaltis, o žvarbus vėjas sukasi tarp medžių šakų bei nemaloniai liečia veidą. Vingiuotais miško keliukais atvykę į Gegrėnus, dairomės į iš išorės paprastutę kaimo šventovę, apjuostą medine tvora, stovinčią beveik pačiame gyvenvietės pakraštyje, ant kalnelio. Mes – „Žemaičio“ žurnalistai – norėjome pasidomėti, kuo gyvena ši atokioje vietovėje įsikūrusi Jėzaus Nazariečio bažnyčia, mat dažna šalies šventovė šiandien kenčia nuo laiko paliktų pėdsakų, kuriems pašalinti reikalingos meistrų rankos bei didelės pinigų sumos. Į bažnyčią užklydome besibaigiant šv. Mišioms. Jos čia – ankstyvos. Atvėrus duris, mus pasitiko stebinantis jaukumas: viskas tvarkinga, nauja, gražu. Nepaisant žiemiško oro, bažnytėlėje meldėsi būrelis tikinčiųjų.


Skaityti daugiau »

„Kai kurių savo darbų nebeatpažįstu. Laikas juos pakeičia savaip“

„Kai kurių savo darbų nebeatpažįstu. Laikas juos pakeičia savaip“Susidomėjimas senaisiais kryžiais ir mažąja sakraline architektūra atvedė mus į vidury Plokštinės miškų esančią senovinę kryždirbio Antano Vaškio sodybą. 2010-aisiais Aukso vainiką, o šiemet – Igno Končiaus medalį už nuopelnus saugant ir puoselėjant kryždirbystės paveldą laimėjęs menininkas gerai žino, kaip padaryti senieji kryžiai ir koplytėlės, kaip išdrožti jose „gyvenantys“ šventieji, mat ne vieną jų yra išardęs, ištyrinėjęs, nuglostęs, nudažęs ir vėl surinkęs – kad dar šimtą metų gyvuotų, kad vaikams ir anūkams bylotų, kaip gražiai mūsų proseneliai ir šventieji sugyveno.


Skaityti daugiau »

Nykstantys senieji kryžiai ir koplytėlės: gal dar ne viskas prarasta?

Tyrinėtojai senuosius lietuviškus kryžius, mažosios medinės architektūros statinius – koplytėles, koplytstulpius ir stogastulpius su juose „apgyvendintais“ šventaisiais vadina unikaliu reiškiniu. Jų nepamatysi nei Vakarų Europoje, nei Amerikoje ar Azijoje. Ir likusioje Lietuvos dalyje ši tradicija nebuvo tokia gaji, kaip Žemaitijoje. Kur kitur, jei ne Plungėje besimokydamas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis būtų radęs tiek peno vaizduotei, gavęs stimulą sukurti garsiuosius žemaičių kryžių, koplyčių ir koplytstulpių paveikslus. Nors jau daugiau nei dešimtmetį kryždirbystė UNESCO yra pripažinta unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe, šiandien jos likimas – kelių entuziastų rankose.


Skaityti daugiau »

Spraudžio bažnytėlės likimas – tuštėjančio kaimo rankose

Spraudžio kaimas – Rietavo savivaldybės pakraštyje, todėl nenuostabu, kad ne tik prašalaičiai, bet ir patys kaimo gyventojai Spraudį laiko užkampiu. „Užkampių užkampis, – sakė užkalbintas spraudiškis. – Ir našlių kaimas… Bet kitur gyventi vis tiek nenorėčiau. Kituose kaimuose daugiau našlių moterų, o Spraudyje – vyrų. Aš ir pats – našlys. Klausiate apie bažnyčią? Nelabai ką galiu papasakoti. Ir iš kitų nedaug sužinosite, nes senųjų gyventojų jau beveik nebėra – išmirę. O likusieji – arba negirdintys, arba atminties netekę. Galiu pasakyt tik tiek, kad mūsų bažnytėlė – labai graži. Gaila, jog ne mūsų jėgoms ją išlaikyti. Ir jeigu ne iš čia kilęs, o dabar Vilniuje gyvenantis verslininkas Jonas Šarkauskas, varguolė gal jau ir nugriuvusi būtų. Ar ilgai kiauru stogu stovėsi?.. “


Skaityti daugiau »

Stebuklingąjį paveikslą tebegaubia paslapties šydas

Žemaičių Kalvarijos šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos pagrindiniame altoriuje kabo Dievo motinos su kūdikiu paveikslas. Kiekvienų šv. Mišių metu daugiausia į jį krypsta tikinčiųjų akys. Tikinčiųjų, prašančių Mergelės Marijos užtarimo, pagalbos, supratimo. Žmonės žino, kad šis paveikslas garsėja stebuklingomis malonėmis: vieni apie jas skaitė, kitiems apie tai pasakojo tų malonių gavusieji, treti ir patys buvo jomis apdovanoti. Manoma, kad paveikslas į Žemaičių Kalvariją atkeliavo iš Romos, kur tarp dominikonų jau buvo pagarsėjęs stebuklais. Dabar jis teikiamomis malonėmis garsina Žemaičių Kalvariją. Kad žmonės ne tik prašo, bet ir sulaukia dieviškųjų malonių, rodo prie paveikslo paliekami votai – asmeninės padėkos, įžadų ar prašymo ženklai. Šis paveikslas garsėja ir jį gaubiančiu paslapties šydu: iki šiol nežinoma nei kas, nei kada jį nutapė. Kaip belaužytų galvas paveikslą tyrinėjantys istorikai, praskleisti Dievo motinos su kūdikiu atvaizdą gaubiančių paslačių skraistę jiems vis dar sunku. Dažnai lieka tik spėlioti.


Skaityti daugiau »

Beržoro kryžiaus kelias – išskirtinė parapijiečių susitelkimo istorija

Dažnas tikintysis svajoja apsilankyti šventajame Jeruzalės mieste: palikti savo pėdas ten, kur, skleisdamas tikėjimą, su savo mokiniais vaikščiojo Kristus. Ten jis valgė paskutinę vakarienę, ėjo kryžiaus kelią, buvo nukryžiuotas ir palaidotas. Tačiau retam nusišypso laimė nuvykti į Šventąją žemę. Norint, kad tikintieji geriau suvoktų Jėzaus kančią ir toli nekeliaudami, imtos steigti kalvarijos. Eidami nuo vienos prie kitos kalvarijų koplyčios, krikščionys atkartoja kelią, kurį, kankinamas, Jeruzalėje ėjo Kristus.


Skaityti daugiau »

Zubovų koplyčią gaubia daug paslapčių

Apie senosiose Plungės kapinėse stovinčią Visų šventųjų koplyčią žinoma nedaug. Iki šiol nepavyko rasti nė vieno dokumento, kuriame būtų parašyta, kada tiksliai dabartinėje Birutės gatvėje įsteigtos miesto kapinės ir pastatyta minėta koplyčia, plungiškių dar vadinama Zubovų vardu. Jeigu tikėtume užrašytais senųjų Plungės gyventojų pasakojimais, koplyčia kapinėse stovi nuo 1858-ųjų. Ją esą už grafų Zubovų bei parapijiečių lėšas pastatė vietiniai meistrai. Pasakojama, kad, prieš ją statant, tris mūrininkus, skardininką ir dailidę grafas Zubovas išsiuntė tobulintis į Prūsiją.


Skaityti daugiau »

Kuliams bažnyčią padovanojo Mykolas Oginskis, o kas padės ją išsaugoti?

Neseniai Žemaičių Kalvarijos dekanas Julius Meškauskas gavo Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjo Antano Eičo raštą, kuriame teigiama, kad Kulių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios būklė – avarinė. „Žemaičiui“ padalinio vedėjas sakė, jog didžiausią nerimą kelia išilgai įtrūkęs bažnyčios skliautas. Kodėl taip nutiko? Gal dėl žemės drebėjimo, gal mūro sienos skečiasi, o gal yra ir kitų priežasčių, apie kurias niekas nė nenumano? Antanas Eičas dekanui Juliui Meškauskui, kuris neseniai pats Kulių bažnyčioje šv. Mišias aukojo, pasiūlė atlikti ekspertizę, po kurios ir paaiškėtų tiksli pastato būklė.


Skaityti daugiau »

Tveriškiai didžiuojasi savo bažnyčia – viena didžiausių medinių šventovių Lietuvoje

Tveriškiai didžiuojasi savo bažnyčia – viena didžiausių medinių šventovių LietuvojeŠvenčiausiosios Mergelės Marijos apsilankymo parapija – viena atokiausių Plungės dekanate, įsikūrusi Tveruose – mažame miestelyje, kurio vardas aptinkamas XIII a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Daugumai iš mūsų Tverai asocijuojasi su garsiaisiais Švč. Mergelės Marijos apsilankymo atlaidais, kurie vietinių vadinami Švč. Panos atlaidais, bei stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu. Tačiau istorikų nuomone, Tveruose kiekvienas kampelis yra unikalus, apipintas paslaptimis ir senovės istorijomis. Didžiausios pagarbos, anot jų, yra nusipelniusi šio miestelio šventovė, mat ji – viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje.


Skaityti daugiau »

Platelių šventovės relikvijas saugos naujas stogas

Plateliai – vienas gražiausių ir įdomiausių Žemaitijos miestelių, nusidriekęs palei vakarinę Platelių ežero pakrantę. Iki XVII a. pabaigos jis buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su ežero Pilies sala ir joje stovėjusia pilimi jungė medinis tiltas. Pastarojo liekanos – ąžuoliniai poliai – po vandeniu išsilaikę iki šių dienų. Dabartinėje vietoje miestelis pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje. Plateliai garsūs salomis ir pusiasaliais pasipuošusiu ežeru, kuris – giliausias Žemaitijoje. Tačiau šįkart ne apie jį… Šiandien pabandysime atverti Platelių miestelio sakralinio paveldo duris, žvilgtelėti į įdomią Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios istoriją. Intriguoja tai, jog šio miestelio šventovė – viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje.


Skaityti daugiau »

Kantaučių bažnyčia duris parapijiečiams atveria tik sekmadieniais

Prieš porą savaičių „Žemaitis“ rašė, kaip Žemaičių Kalvarijos bazilika ruošiasi kitąmet prasidėsiantiems Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus renginiams. Neabejojama, kad jie sutrauks būrius maldininkų, todėl daroma viskas, kad bazilika ir jos aplinka iki to laiko blizgėtų. Religinis gyvenimas tikinčiųjų meka vadinamoje Žemaičių Kalvarijoje virte verda. Kiek kitokiu ritmu gyvena nuošaliau esančios kaimų ir miestelių bažnytėlės, kurių tylą sudrumsčia tik sekmadieniais atvykstančio klebono aukojamos Mišios. Viena tokių – Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnytėlė. Nors į šv. Mišias kviečiančio jos varpo gaudesys, kalbama, girdėti net ir toliau esančiuose kaimuose, į bažnyčią kas sekmadienį skuba tik nedidelis būrys pačių religingiausių parapijiečių.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...