Sak­ra­li­nis pa­vel­das: ar sau­go­me jį?

Alsėdžių bažnyčia saugo šimtmečių istoriją

Šiandien užsukęs į ramų Alsėdžių miestelį vargu ar atspėtum, kad kažkada čia buvo Žemaitijos religinio gyvenimo centras. Kelis šimtmečius Alsėdžiuose buvusią Žemaičių vyskupų rezidenciją mena nebent kažkada čia žaliavusio ištaigingo dvaro sodo terasos, juosiančios dabar jo vietoje stovinčią mokyklą ir, žinoma, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, iki mūsų dienų išsaugojusi kai kuriuos to meto meno kūrinius bei vertingą archyvą.


Skaityti daugiau »

Žemaičių Kalvarijos bazilika – keturių žemių sankirtoje

Ateinančiais, 2013-aisiais, metais Žemaitija pradės minėti krikšto 600 metų jubiliejų. Ši šventė sutampa su popiežiaus Benedikto XVI paskelbtais Tikėjimo metais, kurie prasidės spalio 11-ąją ir tęsis iki kitų metų lapkričio 24-osios. Visa Žemaičių Kalvarijos parapija, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika tam jau ruošiasi, ir ruošis visus ateinančius metus – iki liepos 29-osios, kai čia prasidės Telšių vyskupijos III eucharistinis kongresas. Tada miestelį, kaip žurnalistams sakė Telšių kunigų seminarijos prefektas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, užplūs tikintieji. Taip būdavo beveik nuo pat Žemaitijos krikšto pradžios, todėl Žemaičių Kalvarijai visuomet reikėjo didelės bažnyčios, kurioje tilptų iš įvairių pasaulio kraštų atkeliaujantys piligrimai.


Skaityti daugiau »

Net per atlaidus Gintališkės bažnyčia – pustuštė

Neseniai Gintališkės bažnyčioje buvo švenčiami Šv. apaštalo evangelisto Mato atlaidai, į kuriuos susirinko… apie 50 vietos gyventojų ir svečių. Kodėl taip svarbu, kad parapijiečiai kuo gausiau lankytų šią gražią kaimo bažnytėlę? Ogi todėl, kad jau seniai ją reikia remontuoti – tik iš kur tam pinigų paimti? Kuo gausesnis būrys aukotojų, tuo daugiau darbų būtų galima atlikti. Ne vienas pasakys: tegul Lietuvos ir bažnyčios valdžia tuo rūpinasi.Tai, ką bažnyčiai skiria Vyriausybė, pirmiausia padalinama vyskupijoms, po to didžioji dalis pinigų atitenka svarbiausioms bažnyčioms ir tik tai, kas lieka (o dažniausiai nelieka nieko), skiriama miestelių, kaimų bažnytėlėms.


Skaityti daugiau »

Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčios remontas – istorija be galo?

Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia savo didybe žavi ir dieną, ir naktį. Kai giedra, it gulbė balta šventovė matyti ir iš aplinkinių kaimų, o nusileidus nakčiai, apšviesta ji tarytum dar ryškiau sužimba, atrodo dar gražesnė, dar didingesnė. Jos didybe nuo pat pastatymo (1874 m.) puikavosi bažnyčios fundatoriai kunigaikščiai Oginskiai, kaip byloja XIX a. istoriniai šaltiniai, šventovei pastatyti išleidę apie pusę milijono sidabrinių rublių. Rietavo bažnyčia ir dabar – kiekvieno rietaviškio pasididžiavimas.


Skaityti daugiau »

Beržoro kapinių ansamblį bjauroja šiferinis bažnyčios stogas

Bažnyčiomis, it deimantais, nubarstyta gimtoji Lietuvos žemė. Didingos bokštų smailės, išnyrančios iš kaimų ir miestų panoramų, traukia praeivio akį bei glosto į gimtuosius kraštus sugrįžtančiojo širdį. Daugelis šventovių mena seniausius mūsų tėvynės laikus, istorijos labirintus bei tūkstančių žmonių likimus ir saugo per amžius sukauptas meno vertybes. Pačios seniausios Lietuvoje yra medinės šventovės, kurių, ko gero, gausiausia – Žemaitijoje. Viena ypatingiausių – Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, mat ji laikoma liaudiškojo medinio klasicizmo šedevru. Tačiau šiandien būtent ji iškrinta iš darnaus Beržoro ansamblio.


Skaityti daugiau »

Jaunųjų restauratorių rankomis atnaujinamos Platelių apylinkių relikvijos

Nuo 2004 metų vasaromis Plateliuose rengiama kūrybinė stovykla „Menininkų dirbtuvės Beržore“. Pasak Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėjos ir stovyklos kuratorės Aldonos Kuprelytės, šiuo parko parengtu projektu siekiama išsaugoti unikalų Platelių krašto apylinkių savitumą: tradicinės architektūros, kultūros paveldo ir gamtos dermę. Dirbdami jaunieji meistrai stengiasi prisiliesti prie labiausiai jų dėmesio reikalaujančių objektų: Beržoro kapinių senųjų kryžių, tvorelių, koplytstulpių, koplyčių, prisidėti prie kitų Platelių apylinkėse esančių ir istorinę bei kultūrinę vertę turinčių objektų išsaugojimo.


Skaityti daugiau »

Naujam gyvenimui prikelta Bukantės koplyčia įdomi ir turistams

Restauruojant Žemaitės sodybą Šateikių seniūnijos Vydeikių kaime, naujam gyvenimui prisikėlė ir Bukantės koplyčia. Kultūros rėmimo fondas projektui „Medinio Lietuvos paveldo išsaugojimas ir senųjų amatų profesijų atstovų mokymo aktualizavimas“ įgyvendinti skyrė 42 tūkst. litų. Šio projekto dalyvių laukė tokia staigmena, apie kokią ne vienas istorikas gali tik pasvajoti: kilnojamame altorėlyje, kuris labiau primena stalelį, buvo rastas vyskupo Motiejaus Valančiaus antspaudu užantspauduotas relikvijorius. Jame – dviejų šventųjų – Simplicijaus ir Marinio – relikvijos.


Skaityti daugiau »

Medingėnų bažnyčia švyti iš tolo

Medingėnų bendruomenės „Medinga“ žmonės atsidžiaugti negali į savo bažnyčią bežiūrėdami. Pasviręs ir tik ant skardos vos besilaikęs kryžius šiandien – tiesus kaip tuomet, kai pirmąkart buvo iškeltas 1902-aisiais. Ši bažnyčios pastatymo data iškalta pamatų akmenyje. Tiesa, ją sunku įžiūrėti, tačiau bažnyčią remontuojantys UAB „Sauslaukio statyba“ meistrai šį įrašą rado ir rodo kiekvienam, norinčiam įsitikinti, jog bažnyčia pastatyta būtent tais metais. Švyti naujai perdažyti kupolai, baigiamas tvarkyti fasadas. Netrukus bus pakeisti visi bažnyčios langai ir durys. Net ir tie medingėniškiai, kurie į bažnyčią užsuka tik didžiųjų švenčių metu, dabar vis dažniau stabteli, kad ja pasigėrėtų.

Skaityti daugiau »

Paveldosaugininkai susirūpino, ar bažnyčios laikosi priešgaisrinės saugos taisyk

Po Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną nusiaubusio gaisro, padariusio milijonais skaičiuojamus nuostolius, paveldosaugininkai ėmė skambinti pavojaus varpais. Pasigirsta kalbų, kad viena iš galimų gaisro priežasčių galėjo būti vienuolyno palėpėje sukrauta vėdinimo bei kitų elektroninių prietaisų įranga. Svarbiausia, jog atnaujinamame vienuolyne buvo visos reikalingos signalizacijos, tinkamos instaliacijos, ir netgi pačios moderniausios, tačiau nebuvo prijungta prie centrinio pulto. Veikė tik garsinis signalas, o signalizacija nė nebuvo išbandyta…. Po šio įvykio Kultūros paveldo departamentas ėmėsi tikrinti, ar kitose Lietuvos bažnyčiose yra įrengtos priešgaisrinės signalizacijos sistemos ir ar jos veikia. Rengiami įstatymų pakeitimai bei rekomendacijos. Siekiama, jog lėšų bažnyčioms nepigioms priešgaisrinėms apsaugos sistemoms įsigyti būtų skiriama iš valstybės, o toliau jas prižiūrėti turėtų bažnyčių kunigai, žinoma, su parapijiečių pagalba.


Skaityti daugiau »

Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai žaibai nebebaisūs

Architektūros ir meno objektai, šventovės kurti, statyti daugybę metų. Reikia begalės laiko, žmonių rankų, valios, pastangų, išmonės, finansinių išteklių, medžiagų, kad tikintiesiems atsivertų Dievo namų durys. Ir neužtenka vien pastatyti. Būtina užtikrinti sakralinių pastatų apsaugą – ne tik nuo jų vertybių tykančių negerų akių, niežtinčių rankų, bet ir nuo paties godžiausio bei negailestingiausio vagies – ugnies. Sakoma, kai namuose „pasisvečiuoja“ vagis, jis bent sienas palieka, o kai juose apsilanko ugnis, praeidama liepsnų liežuviais akimirksniu sunaikina viską, pelenais paversdama net ir didžiausią vertę turinčius šedevrus, net didingiausius ir ilgiausiai laiko kurtus statinius.


Skaityti daugiau »

Įspūdingoji Šateikių bažnyčia – grafų Pliaterių palikimas

Retas iš mūsų važinėdamas Žemaitijos keliais pastebi savojo krašto grožį, o jei ir pasigėri besikeičiančiais vaizdais ar satinių unikalumu, nė nesusimąsto apie jų atsiradimo istoriją, kilmę ar kūrėjus. Praeities statinių vertė ir tikrasis jų grožis labiausiai matomas sakralinių pastatų architektūriniuose sprendimuose. Juk pelėsiais ir kerpėmis pasidengusios šventovių sienos slepia gilią, šimtametę istoriją, kultūrinius bei švietėjiškus užmojus. Itin didelį susižavėjimą kelia Šateikių miestelio bažnyčios praeitis, kuri neįsivaizduojama be grafų Pliaterių giminės. Įdomiausia, kad Šv. evangelisto Morkaus neogotikinės bažnyčios bokštai miestelio padangę pervėrė tada, kai Žemaitijoje kukliai rymojo medinės bažnytėlės, o naujų bažnyčių statyba apskritai buvo uždrausta. Susiklosčiusios situacijos priežastys slypėjo klaidžiuose miestelio istorijos labirintuose, kuriuose mums kelią, tarsi kelrodė žvaigždė, rodė Šateikių pagrindinės mokyklos direktorius, istorikas Arūnas Vainušis.


Skaityti daugiau »

Užburianti Šateikių bažnyčios išorė slepia apgailėtiną vidų

Bažnyčios yra vienos iš iškiliausių architektūrinio paveldo objektų. O neogotikinės Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčios architektūra pasižymi ypač aukštu profesiniu lygiu. Savo sudėtingomis konstrukcijomis ji ryškiai išsiskyrė ir iki šių dienų išsiskiria Žemaitijos architektūros kontekste. Žinoma, tam didelės įtakos turėjo tai, kad jos fundatoriumi buvo garsios grafų Pliaterių giminės atstovas Pranciškus Pliateris, kuris bažnyčiai statyti negailėjo nei pastangų, nei lėšų. Be to, didinga Šateikių bažnyčia atskleidžia, kad XIX a. pabaigoje sakralinėje Žemaitijos architektūroje vis svarbesnę vietą užėmė profesionalioji kūryba, kuri palaipsniui lygiavosi į bendrą viso pasaulio kultūrą.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...