Sak­ra­li­nis pa­vel­das: ar sau­go­me jį?

Kuliams bažnyčią padovanojo Mykolas Oginskis, o kas padės ją išsaugoti?

Neseniai Žemaičių Kalvarijos dekanas Julius Meškauskas gavo Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjo Antano Eičo raštą, kuriame teigiama, kad Kulių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios būklė – avarinė. „Žemaičiui“ padalinio vedėjas sakė, jog didžiausią nerimą kelia išilgai įtrūkęs bažnyčios skliautas. Kodėl taip nutiko? Gal dėl žemės drebėjimo, gal mūro sienos skečiasi, o gal yra ir kitų priežasčių, apie kurias niekas nė nenumano? Antanas Eičas dekanui Juliui Meškauskui, kuris neseniai pats Kulių bažnyčioje šv. Mišias aukojo, pasiūlė atlikti ekspertizę, po kurios ir paaiškėtų tiksli pastato būklė.


Skaityti daugiau »

Tveriškiai didžiuojasi savo bažnyčia – viena didžiausių medinių šventovių Lietuvoje

Tveriškiai didžiuojasi savo bažnyčia – viena didžiausių medinių šventovių LietuvojeŠvenčiausiosios Mergelės Marijos apsilankymo parapija – viena atokiausių Plungės dekanate, įsikūrusi Tveruose – mažame miestelyje, kurio vardas aptinkamas XIII a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Daugumai iš mūsų Tverai asocijuojasi su garsiaisiais Švč. Mergelės Marijos apsilankymo atlaidais, kurie vietinių vadinami Švč. Panos atlaidais, bei stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu. Tačiau istorikų nuomone, Tveruose kiekvienas kampelis yra unikalus, apipintas paslaptimis ir senovės istorijomis. Didžiausios pagarbos, anot jų, yra nusipelniusi šio miestelio šventovė, mat ji – viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje.


Skaityti daugiau »

Platelių šventovės relikvijas saugos naujas stogas

Plateliai – vienas gražiausių ir įdomiausių Žemaitijos miestelių, nusidriekęs palei vakarinę Platelių ežero pakrantę. Iki XVII a. pabaigos jis buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su ežero Pilies sala ir joje stovėjusia pilimi jungė medinis tiltas. Pastarojo liekanos – ąžuoliniai poliai – po vandeniu išsilaikę iki šių dienų. Dabartinėje vietoje miestelis pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje. Plateliai garsūs salomis ir pusiasaliais pasipuošusiu ežeru, kuris – giliausias Žemaitijoje. Tačiau šįkart ne apie jį… Šiandien pabandysime atverti Platelių miestelio sakralinio paveldo duris, žvilgtelėti į įdomią Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios istoriją. Intriguoja tai, jog šio miestelio šventovė – viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje.


Skaityti daugiau »

Kantaučių bažnyčia duris parapijiečiams atveria tik sekmadieniais

Prieš porą savaičių „Žemaitis“ rašė, kaip Žemaičių Kalvarijos bazilika ruošiasi kitąmet prasidėsiantiems Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus renginiams. Neabejojama, kad jie sutrauks būrius maldininkų, todėl daroma viskas, kad bazilika ir jos aplinka iki to laiko blizgėtų. Religinis gyvenimas tikinčiųjų meka vadinamoje Žemaičių Kalvarijoje virte verda. Kiek kitokiu ritmu gyvena nuošaliau esančios kaimų ir miestelių bažnytėlės, kurių tylą sudrumsčia tik sekmadieniais atvykstančio klebono aukojamos Mišios. Viena tokių – Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnytėlė. Nors į šv. Mišias kviečiančio jos varpo gaudesys, kalbama, girdėti net ir toliau esančiuose kaimuose, į bažnyčią kas sekmadienį skuba tik nedidelis būrys pačių religingiausių parapijiečių.


Skaityti daugiau »

Alsėdžių bažnyčia saugo šimtmečių istoriją

Šiandien užsukęs į ramų Alsėdžių miestelį vargu ar atspėtum, kad kažkada čia buvo Žemaitijos religinio gyvenimo centras. Kelis šimtmečius Alsėdžiuose buvusią Žemaičių vyskupų rezidenciją mena nebent kažkada čia žaliavusio ištaigingo dvaro sodo terasos, juosiančios dabar jo vietoje stovinčią mokyklą ir, žinoma, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, iki mūsų dienų išsaugojusi kai kuriuos to meto meno kūrinius bei vertingą archyvą.


Skaityti daugiau »

Net per atlaidus Gintališkės bažnyčia – pustuštė

Neseniai Gintališkės bažnyčioje buvo švenčiami Šv. apaštalo evangelisto Mato atlaidai, į kuriuos susirinko… apie 50 vietos gyventojų ir svečių. Kodėl taip svarbu, kad parapijiečiai kuo gausiau lankytų šią gražią kaimo bažnytėlę? Ogi todėl, kad jau seniai ją reikia remontuoti – tik iš kur tam pinigų paimti? Kuo gausesnis būrys aukotojų, tuo daugiau darbų būtų galima atlikti. Ne vienas pasakys: tegul Lietuvos ir bažnyčios valdžia tuo rūpinasi.Tai, ką bažnyčiai skiria Vyriausybė, pirmiausia padalinama vyskupijoms, po to didžioji dalis pinigų atitenka svarbiausioms bažnyčioms ir tik tai, kas lieka (o dažniausiai nelieka nieko), skiriama miestelių, kaimų bažnytėlėms.


Skaityti daugiau »

Žemaičių Kalvarijos bazilika – keturių žemių sankirtoje

Ateinančiais, 2013-aisiais, metais Žemaitija pradės minėti krikšto 600 metų jubiliejų. Ši šventė sutampa su popiežiaus Benedikto XVI paskelbtais Tikėjimo metais, kurie prasidės spalio 11-ąją ir tęsis iki kitų metų lapkričio 24-osios. Visa Žemaičių Kalvarijos parapija, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika tam jau ruošiasi, ir ruošis visus ateinančius metus – iki liepos 29-osios, kai čia prasidės Telšių vyskupijos III eucharistinis kongresas. Tada miestelį, kaip žurnalistams sakė Telšių kunigų seminarijos prefektas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas, užplūs tikintieji. Taip būdavo beveik nuo pat Žemaitijos krikšto pradžios, todėl Žemaičių Kalvarijai visuomet reikėjo didelės bažnyčios, kurioje tilptų iš įvairių pasaulio kraštų atkeliaujantys piligrimai.


Skaityti daugiau »

Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčios remontas – istorija be galo?

Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčia savo didybe žavi ir dieną, ir naktį. Kai giedra, it gulbė balta šventovė matyti ir iš aplinkinių kaimų, o nusileidus nakčiai, apšviesta ji tarytum dar ryškiau sužimba, atrodo dar gražesnė, dar didingesnė. Jos didybe nuo pat pastatymo (1874 m.) puikavosi bažnyčios fundatoriai kunigaikščiai Oginskiai, kaip byloja XIX a. istoriniai šaltiniai, šventovei pastatyti išleidę apie pusę milijono sidabrinių rublių. Rietavo bažnyčia ir dabar – kiekvieno rietaviškio pasididžiavimas.


Skaityti daugiau »

Beržoro kapinių ansamblį bjauroja šiferinis bažnyčios stogas

Bažnyčiomis, it deimantais, nubarstyta gimtoji Lietuvos žemė. Didingos bokštų smailės, išnyrančios iš kaimų ir miestų panoramų, traukia praeivio akį bei glosto į gimtuosius kraštus sugrįžtančiojo širdį. Daugelis šventovių mena seniausius mūsų tėvynės laikus, istorijos labirintus bei tūkstančių žmonių likimus ir saugo per amžius sukauptas meno vertybes. Pačios seniausios Lietuvoje yra medinės šventovės, kurių, ko gero, gausiausia – Žemaitijoje. Viena ypatingiausių – Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, mat ji laikoma liaudiškojo medinio klasicizmo šedevru. Tačiau šiandien būtent ji iškrinta iš darnaus Beržoro ansamblio.


Skaityti daugiau »

Jaunųjų restauratorių rankomis atnaujinamos Platelių apylinkių relikvijos

Nuo 2004 metų vasaromis Plateliuose rengiama kūrybinė stovykla „Menininkų dirbtuvės Beržore“. Pasak Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėjos ir stovyklos kuratorės Aldonos Kuprelytės, šiuo parko parengtu projektu siekiama išsaugoti unikalų Platelių krašto apylinkių savitumą: tradicinės architektūros, kultūros paveldo ir gamtos dermę. Dirbdami jaunieji meistrai stengiasi prisiliesti prie labiausiai jų dėmesio reikalaujančių objektų: Beržoro kapinių senųjų kryžių, tvorelių, koplytstulpių, koplyčių, prisidėti prie kitų Platelių apylinkėse esančių ir istorinę bei kultūrinę vertę turinčių objektų išsaugojimo.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...