„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Skaudus buvo paskutinis namų slenksčio peržengimas

G1811-00024Ankstyvas 1948-ųjų gegužės 22-osios rytas. Vitkų kaime pasirodo stribų sunkvežimis. Žmonės supranta, kad po gyvenvietę šis ne šiaip sau zuja. Pirmiausia jis įlekia į Jonušų kiemą, iš čia burzgia toliau, kol pasiekia netoliese gyvenusių ūkininkų Vasylių sodybą. Vladas su žmona Adele bei trys jų vaikai neseniai buvo atsikėlę. Vos prieš akimirką akis buvo pramerkusi ir ūkininko sesuo Vlada, šalia kurios lakstė jos sūnelis Romas. Ketverių metukų berniukas spraigė  po namus ir nė nenutuokė, jog netrukus pro duris įsiverš ginkluoti svečiai akmeniniais veidais.
Artėjančio pavojaus nenujautė ir suaugusieji. Tik išgirdę smarkų beldimą į duris bei šūksnius „Rinkitės daiktus – važiuosim“ Vasyliai suprato, jog stribai užsuko ne šiaip sau. Namus sukaustė nerimas, o čia gyvenusiųjų veidus perkreipė išgąstis bei baimė. Bet emocijoms nebuvo laiko. Vasyliams buvo duotos keturiasdešimt minučių, per kurias jie turėjo griebti būtiniausius daiktus ir šokti į kieme stovėjusį sunkvežimį. Juo visi išvežti į Plungės traukinių stotį. Iš čia prasidėjo bemaž mėnesį trukusi kelionė į tremtį.
Skaityti daugiau »

Žvilgsnis į praeitį

4662Buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvės kovų dalyvius, jų šeimų narius vienijanti organizacija gimė kartu su Sąjūdžiu. Pirmieji pradėjo burtis buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai, Sibiro tremtiniai. 1988  m. liepos 30 d. prie Kauno pilies liekanų susirinko nemaža grupė jų. Buvo nutarta įkurti politinių kalinių ir tremtinių organizaciją. Kauno architektų namuose įvyko steigiamasis susirinkimas ir buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas.
Skaityti daugiau »

Į Chakasiją – vos septynerių

tremtis6„Už ką?“ – šis klausimas iki šiol neduoda ramybės 77-erių metų plungiškei Anai Marianai Šiurienei. Ji buvo vos septyneri, kai kartu su mama ir pusantrų metukų sesute jos buvo įgrūstos į gyvulinį traukinio vagoną ir šešis tūkstančius kilometrų vežtos į Sibire esančią Chakasiją, tuomet turėjusią Rusijos autonominės srities statusą. „Nežinia, už ką, bet mus vežė į mirtį. Laimei, viskas susiklostė taip, kad mes išgyvenome, bet daugybė ištremtųjų mirė. Vien mano giminėj yra septyni žmonės, kurių net palaidojimo vietos nežinom. Patyrėm tikrai skaudžių netekčių“, – prisiminimais dalijosi plungiškė.
Skaityti daugiau »

Alsėdžių gimnazistų idėjai – Prezidentės dėmesys

alsėdžiai3Dar praėjusiųjų metų vasarą Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija nusprendė dalyvauti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro skelbtame konkurse. Jo rengėjai sulaukė 157 paraiškų, iš kurių atrinko 28 geriausius sumanymus. Tarp atrinktųjų – ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos projektas „Signatarų takais 1918–2018“. Rengdami jį, alsėdiškiai numatė bendrų veiklų su kitomis signatarų vardus turinčiomis šalies mokymo įstaigomis. Į Alsėdžių gimnazijos kvietimą pavedžioti jaunimą signatarų takais atsiliepė Vilniaus Mykolo Biržiškos, Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio, Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos.
Skaityti daugiau »

Apie misiją, kuri prasidėjo tik pasibaigusi

J1810-16377Praėjusią savaitę Plungėje viešėjo ir su plungiškiais Žemaičių dailės muziejuje susitiko keturi jauni žmonės – „Misijos Sibiras’18“ dalyviai. Aistė Eidukaitytė iš Lazdijų, Domas Zenkevičius iš Alytaus, Giedrė Lingytė iš kaimyninių Telšių bei plungiškis Karolis Kubilius papasakojo, kaip jiems sekėsi ruoštis šiai misijai ir ką patyrė bei pamatė Kazachstano Respublikoje.
Skaityti daugiau »

Paminėjo Sąjūdžio trisdešimtmetį

_DSC0338xPrieš trisdešimt metų Lietuvoje įvyko lūžis. Būtent tiek metų praėjo nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsikūrimo. Iškiliausi šalies mokslininkai, kultūros žmonės susirinko Lietuvos mokslų akademijoje ir pradėjo didį žygį, atvedusį Lietuvą iki nepriklausomybės atkūrimo. Į Sąjūdį įsitraukė pilietiški, iniciatyvūs žmonės, prisidėję prie to, kad mūsų šalis būtų išvaduota iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.
Tų pačių metų – 1988-ųjų – liepą įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas. Po jo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susibūrė ir Plungėje. Į jos veiklą tuomet įsitraukė penkiolika plungiškių, vėliau prie jų prisijungė dar 21. Vos vienas kitas iš jų jau atgulę Amžinojo poilsio. Likusieji iki šiol mena visuomeninį judėjimą, prikėlusį mūsų šalį dainuojančiai revoliucijai. Praėjusį šeštadienį, minint Sąjūdžio 30-metį – buvę šios grupės nariai vėl būrėsi draugėn.
Skaityti daugiau »

Skaudi keturių brolių partizanų istorija

V1810-9078Prieš aštuonerius metus, 2010-ųjų rudenį, Rietavo dvaro sodybos teritorijoje buvusių arklidžių dalį tyrusių archeologų žvilgsnį prikaustė netikėtas vaizdas. Net visko matę specialistai nustėro išvydę penkių žmonių palaikus. Kūnai rasti dumblotoje vietoje, gana rūgščioje terpėje, tad kai kurie net nebuvo visiškai suirę. Antropologinių ekspertizių metu paaiškėjo, jog rasti palaikai – rezistentų kūnai: keturių vyrų ir vienos moters, kurie prieš beveik šešis dešimtmečius buvo nukauti MGB kareivių ir vietinių kolaborantų – stribų.
Vienas iš žuvusiųjų – Pranas Grauslys-Pavasaris. Jį, kaip ir kitus tris jo likimo brolius ir seserį, stribų pasiųsta giltinė pakirto 1952-aisiais. Be vyro liko Zofija Grauslienė bei trys šeimos atžalos – Algirdas, Stasys ir Irena. Algirdas iki šiol gyvas. Rusijoje gyvenantis vyriškis puikiai žino krauju aplaistytą šeimos dramą. LRT televizijos laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ dėka šeštadienį Algirdas turėjo progą pabendrauti su savo pusbroliu ir pusseserėmis, kilusiais iš Rietavo.
Skaityti daugiau »

Pagerbė brolius Gabrielių ir Stanislovą Narutavičius

J1809-16360Žemaičių dailės muziejus pakvietė į tarptautinę mokslinę konferenciją „Žemaičių žemės sūnūs broliai Narutavičiai: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Stanislovas Narutavičius (1862–1932) ir pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius (1865–1922)“. Jos pranešimų klausėsi ne tik savo krašto istorija besidomintys plungiškiai, bet ir gausus būrys lenkų istorikų bei prie konferencijos rengimo prisidėjusio fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ atstovų.
Skaityti daugiau »

Plungėje ir Kuliuose – Atminimo akmenys žydams

L1809-16644Rugsėjo 24-ąją Plungėje ir Kuliuose atidengtos trys į šaligatvio grindinį įmontuotos lentelės – Atminimo akmenys, skirti čia gyvenusių žydų tautybės žmonėms įamžinti ir pagerbti. Plungėje, Rietavo gatvėje ir Laisvės alėjoje, esantys Atminimo akmenys dedikuoti Mendeliui Rilui ir Mašai Rolnikaitei, Kuliuose, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ant auksu blizgančios lentelės išgraviruoti Etos Odesaitės vardas ir pavardė.
Skaityti daugiau »

Padėję pamatą Lietuvos nepriklausomybei

J1809-16344Praėjusią savaitę Žemaičių dailės muziejuje, Plungėje, atidaryta dokumentinė paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“. Parodos pristatymą muzikiniais kūriniais papuošė jaunieji Plungės ir Tukumo (Latvijos) talentai: Plungės Mykolo Oginskio meno ir Tukumo muzikos mokyklų mokiniai.
Skaityti daugiau »

Iš Didžiųjų Mostaičių – į Vakarus

partizanai1Lietuvos ypatingasis archyvas yra parengęs virtualią parodą „Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų bandymas patekti į Vakarus“. Joje – keturių partizanų kelias iš Didžiųjų Mostaičių (tuomet – Kulių valsčius) į Vokietiją. Įdomus to kelio ir partizanų likimų aprašymas, Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų Lietuvos SSR KGB fondų dokumentai, fotografijos – visa tai pristatome ir „Žemaičio“ skaitytojams. O šios virtualios parodos eksponatus galima peržiūrėti internete adresu: http://www.archyvai.lt/lt/lvat/zemaiciu-apygardos-kardo-zrpb.html.
Skaityti daugiau »

Lietuvą matė per Plungę

21808-16341Praėjusį šeštadienį Žemaičių dailės muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Lubys (1938–2011)“. Renginys, tapęs vienu iš XIII tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio akcentų, patvirtino, jog Plungėje šios iškilios asmenybės atminimas gyvas, mat žmonių į renginį susirinko tiek, kad organizatoriams teko skubiai ieškoti daugiau kėdžių. Bet ir tai negelbėjo, mat visi norintieji dalyvauti parodos pristatyme tiesiog netilpo į salę.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...