„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13361(Pabaiga. Pradžia Nr. 91)
Šiemet, kai Seimas turėjo apsispręsti, ar 2018-uosius skelbti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais, ar ne, viešojoje erdvėje pasipylė kaltinimų partizanams. Ir kuo tik jie nekaltinami: ir vagystėmis, ir žiaurumu, ir žmogžudystėmis. Tačiau kažkodėl nė vienas kaltintojų neužsimena apie partizanus – apsimetėlius. O juk ir tokių buvo. Ir nemažai. Jie, apsimetę partizanais, plėšikavo, mušė, žudė niekuo nekaltus žmones. Toks atvejis aprašytas ir gydytojos Irenos Kudžmienės prisiminimuose. „Buvo 1948-ųjų pradžia. Atmintyje išlikęs vaizdas: seneliai ir tėvai suklupdyti, išsigandę. Po namus vaikšto kažkokie ginkluoti vyrai baltais apsiaustais. Vienas jų šaukia, grasina šauti, mes verkiam. Kiti atėjūnai tyli lyg nebyliai. Kažkodėl įstrigo frazė: „Pasirašykit krauju!“ Vyrai iš skrynių ima drabužius, keletą rietimų baltos drobės. Po to į roges pakinkė mūsų arklį, susidėjo rastą maistą, drabužius, nušovė didžiulę kiaulę ir, įvertę ją į roges, išėjo vorele miško link.“
Skaityti daugiau »

Pagerbti gynusieji laisvę ir nepriklausomybę

DSC08938--29956Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Plungės rajono savivaldybėje iškilmingai pagerbti žmonės, atsiliepę į Tėvynės kvietimą ir stoję į atkuriamą Lietuvos kariuomenę, gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iki Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos. Krašto apsaugos departamento ir pirmosios Krašto apsaugos ministerijos vadovybė kiekvienam iš jų įteikė po specialų dokumentą – liudijimą, patvirtinantį, kad žmogus gynė savo gimtąją šalį, jos laisvę ir nepriklausomybę. Liudijimus įteikė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Savivaldybės padėkas – Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Skaityti daugiau »

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13786(Tęsinys. Pradžia Nr. 91)
Po daugelio metų, bebaigiant studijas Kauno medicinos institute, Irena Kudžmienė traukiniu važiavo į Plungę, kur jau dirbo jos vyras Kęstutis. Staiga ji užuodė tokį keistai nemalonų ir kartu tokį pažįstamą kvapą. Jis tarsi užliejo jos kūną, nukeldamas atgal į prisiminimus. Ilgokai laužė galvą, bet tąkart taip ir neprisiminė, kur ir kada su ta smarve susidūrė. Prabėgo keleri metai, kai kartą iš atminties išplaukė į tremtį juos vežantis ešelonas. Vagoną, į kurį buvo įgrūsta jų šeima, prikabino prie garvežio, tad jis nuolat skendo degančios akmens anglies dūmuose. Aitrus kvapas graužė akis, gerkles, o juodos dulkės gulė ant kūnų. Jau ir taip tamsus gyvulinis vagonas (langeliai buvo tik pačiame viršuje) nuolat skendo juodoje, dvokiančioje migloje. Ir tas tvaikas lydėjo visą kelionę – iki pat pragaro vartų.
Skaityti daugiau »

Prie Laisvės paminklo – priesaika Lietuvai

_DSC3356xPo Lietuvos kariuomenės dienos Plungėje, prie Laisvės paminklo, rinkosi šauliai. Tarp jų – daug jaunų veidų. Tai – būsimieji jaunieji šauliai ir tie, kuriems jau suėjo 18 metų, ir kurie iš jaunųjų šaulių tapo šauliais. Jie visi tą dieną turėjo prisiekti prie vėliavos. Tokių buvo 8, o 16 vaikinukų ir merginų iš Plungės „Saulės“ ir Kulių gimnazijų bei Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos kol kas paskui vadą kartojo pasižadėjimo žodžius. Priesaikai pasiruošęs jaunimas kariškai pasitempė, kai juos sveikino Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis. Oficialioji dalis prasidėjo šauliams ir susirinkusiesiems sugiedojus Lietuvos himną.

Skaityti daugiau »

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13360„Atgimimo metai! Kartu su kančia ir didžiuliu skausmu atėjo atgaiva. Atrodė, kad nuo skausmo jau aprimusios žaizdos vėl atsivėrė ir išsiliejo kartu su dainomis „Leiskit į Tėvynę“, „Oi neverk, motušėle“ bei kitomis, kurių bolševikinėje Lietuvoje neleido dainuoti. Dar 1988-aisiais buvo išleista Romualdo Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“. Keletą kartų ją skaičiau. Skaitant atrodė, jog sumažės tas skausmas, kurį jaučiau versdama lapą po lapo. Atrodė, kad 20-ajame, 21-ajame, 22-ajame puslapiuose aprašyti vaizdai yra iš mano gyvenimo. Taip viskas atitinka. Kaip ir B. Brazdžionio eilėraštyje „Gimtosios žemės ilgesys“. Už širdies griebiantys žodžiai: „Koks gyvas tu, koks didelis ir koks sunkus/ Gimtosios žemės ilgesys,/ Užliejęs saule ir kaitra visus takus,/ Suspaudęs širdį, lyg rudens naktis tamsi.“ Taip savo atsiminimuose apie tremtį užrašė Plungės rajono ligoninės gydytoja Irena Kudžmienė-Cibaitė.

Skaityti daugiau »

Įprasta duona – šeimynai, ant klevo lapų kepta – partizanams

21711-13173Plungiškiui šauliui Stanislovui JUNDULUI likimas lėmė tapti ne vieno svarbaus įvykio, apie kuriuos dabartiniai vaikai perskaito Lietuvos istorijos vadovėliuose, liudininku ir dalyviu. Kai apsilankę jo namuose po tris valandas trukusio ir dėmesį kausčiusio pokalbio pakilome atsisveikinti, vyras prasitarė: „Spėjau papasakoti tik mažą dalelę to, ką per savo gyvenimą esu matęs ir patyręs.“ Tačiau net ir tos mažos dalelės užtektų įtempto siužeto veiksmo filmui sukurti.

Skaityti daugiau »

Įprasta duona – šeimynai, ant klevo lapų kepta – partizanams

21711-13170Plungiškiui šauliui Stanislovui JUNDULUI likimas lėmė tapti ne vieno svarbaus įvykio, apie kuriuos dabartiniai vaikai perskaito Lietuvos istorijos vadovėliuose, liudininku ir dalyviu. Kai apsilankę jo namuose po tris valandas trukusio ir dėmesį kausčiusio pokalbio pakilome atsisveikinti, vyras prasitarė: „Spėjau papasakoti tik mažą dalelę to, ką per savo gyvenimą esu matęs ir patyręs.“ Tačiau net ir tos mažos dalelės užtektų įtempto siužeto veiksmo filmui sukurti.

Skaityti daugiau »

Svarbiausia – visada būti pasiruošusiam

21706-9744Rietaviškis Pranas Liutkus yra vienas tų, kurį visada išvysi pirmosiose gretose svarbių datų ir valstybinių minėjimų Rietave bei jo apylinkėse metu. Ir ne vieną, o su būriu bendraminčių bei jaunimo – jis jau šešerius metus vadovauja Rietavo šauliams, subūrusiems apie 70 patriotiškai nusiteikusių ir ginti savo šalį pasiryžusių rietaviškių. O į tas šventes, kur šauliai nekviečiami, P. Liutkus vyksta kaip policijos rėmėjas ir viešosios tvarkos sergėtojas. Tad geriausiai jį apibūdina paties įvardintas pamatinis šaulių veiklos principas, jog svarbiausia – visada būti pasiruošusiam.

Skaityti daugiau »

„Kad man duotų Lietuvos vandenėlio atsigert – tuojau pasveikčiau…“

21710-12428Taip 1957-aisiais Buriat Mongolijos Novoiljinsko ligoninėje mirdamas šaukė Kazys Latakas. Jis ir žmona Aleksandra jau žinojo, kad netrukus jų šeimai bus leista grįžti į Lietuvą, tačiau nuo siaubingai sunkaus darbo išsiplėtusi K. Latako širdis taip ir nebeleido jam dar kartą išvysti gimtinės, kur prabėgo jo vaikystė, jaunystė, kur sutiko ir įsimylėjo šešeriais metais jaunesnę Aleksandrą, susilaukė pirmagimės Aleksandros Jeronimos. Tais, 1948-aisiais, K. Latakas turėjo minėti savo 30-metį, tačiau vietoj kuklios šventės – siaubinga kelionė į tremtį. 1948-ieji padalijo jo gyvenimą į dvi dalis: viena – Lietuvoje, kita – svetimoje žemėje, iš kurios gyvas nebegrįžo. Po daugiau kaip 30-ies metų šeima jo palaikus parvežė į gimtąjį kraštą. Tremtinys atgulė naujosiose Plungės kapinėse.

Skaityti daugiau »

Vėlinių žvakės degė ir miškuose

21710-13127Norėdami pagerbti žuvusiuosius už laisvę, Plungės šaulių antrosios kuopos būrio vyrai su Krizių centro vadovu G. Armaliu ir kai kuriais gyventojais Plungės apylinkėse aplankė jų kapus ir uždegė žvakelių.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...