„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Šimtmečio žmogus – Plungės burmistras Eduardas Misevičius

E.Misevičius-ir-V.-Borisevičius-1918-m.Atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmetis – likimo dovana, kurią pasitikome ir apipynėme skambiomis dainomis, išskirtiniais renginiais. Tai ir puiki proga gaivinti mūsų visuomenės istorinę atmintį. Sovietmetis daug ką ištrynė, nuskandino užmarštin: ilgi tylos metai padarė savo – neliko gyvų liudininkų, sunaikinti ar išvežti dokumentų archyvai. Atsakyti į klausimą, kas gi buvo tie laisvės nešėjai  – pirmieji Lietuvos kūrėjai, ne taip paprasta. Tenka ieškoti ir dėlioti rastus mažyčius faktų ar atsiminimų fragmentėlius, kad atsivertų šių neeilinių asmenybių žavesys ir nuveikti darbai Tėvynei. Vienas iš jų – Eduardas Misevičius, Plungės miesto burmistras. Skaityti daugiau »

Tėvo pėdsakų beieškant

„Atsitiktinai praėjusiais metais gavau du „Žemaičio“ numerius: 2017 m. rugsėjo 26-osios ir spalio 6 dienos. Mane sujaudino čia spausdinti straipsniai „Žemė savo paslaptimis dalintis nepanoro“ ir „Pagerbė tuos, kurie už laisvę mirti nepabūgo“. Esu juose minimo partizano Edvardo Gailiaus sūnus.“ Toks laiškas dar ankstyvą pavasarį įkrito į „Žemaičio“ elektroninio pašto dėžutę. O birželiui įpusėjus susitikome ir su pačiu laiško autoriumi kauniečiu Vytautu Gailiumi bei jo žmona Egle. Jiedu, kaip ir kiekvienais metais, Alsėdžiuose lankė Vytauto tėvo, kurio jis neteko anksti vaikystėje ir apie kurio likimą daug metų buvo priverstas nutylėti, žūties ir spėjamas palaidojimo vietas. O pastarųjų yra ne viena. Bet apie viską – iš pradžių.
Skaityti daugiau »

Už kapinių tvoros – masinė partizanų kapvietė?

J1806-16479Apie Kuliuose gyvenantį miškininką, buvusį seniūną Bronių Mažoną ne kartą rašė vietos spauda ir kitų rajonų laikraščiai. Vyras tikina turintis nepaprastų galių – jaučiantis, kur po žeme palaidoti žmonės, kur yra kokių pastatų liekanos ar požeminės upės. Kuliškis laisvalaikiu mėgsta keliauti po Lietuvą, yra atradęs daugybę dar nenustatytų piliakalnių, o juos paprastai supa po žeme palaidotos senųjų gyvenviečių liekanos ir masinės kapvietės. Prieš kelerius metus jis nustatė ir specialistams parodė vietą, kur, jo įsitikinimu, stovėjusi legendomis apipinta Pilėnų pilis bei kur palaidoti per gaisrą žuvę narsieji jos gynėjai.
Bet šįkart su kuliškiu susitikome pasikalbėti ne apie tokią tolimą praeitį, o apie tuos laikus, kuriuos dar mena senesni žmonės. B. Mažonas tikina atradęs vietą, kur palaidota per 200 vyrų ir moterų, kaip jis pats spėja, – partizanų. Tad susitikę su juo Kuliuose pirmiausia ir traukiame ten – į žole ir krūmais apaugusią laukymę už senųjų miestelio kapinių tvoros.
Skaityti daugiau »

Gedulo ir vilties dieną linkėjo daugiau vilties

DSC_1106Praėjusio ketvirtadienio vakarą šv. Mišiomis Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje ir renginiu prie bažnyčios paminėta Gedulo ir vilties diena.
Skaityti daugiau »

Pagerbė į Sibirą ištremto mokytojo atminimą

_DSC6687xPrieš 77-erius metus, birželio 14-ąją, Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masinius Baltijos šalių gyventojų trėmimus į Sibirą ir kitas Rusijos vietoves. Trečią valandą nakties žmonės versti iš lovų ir siųsti į traukinių stotis, kur jų jau laukė gyvuliniai vagonai. Daugybė politikų, karininkų, mokytojų, ūkininkų, visuomenės veikėjų tokiu būdu paliko savo Tėvynę. Vienas jų – mokytojas Jonas Šerėnas. Pagerbiant Liolių pradinėje mokykloje dirbusio pedagogo atminimą, praėjusį ketvirtadienį atidengta jam skirta paminklinė lenta, puošianti dabar jau buvusios Liolių mokyklos pastato sieną. Šiomis iškilmėmis bei kitais renginiais paminėta Gedulo ir vilties diena Rietave.
Skaityti daugiau »

Minint didžiųjų tremčių 70-metį

„Tuoj pradėjo sirgti seneliai ir maži vaikai, prasidėjo mirtys. Mirusius išnešdavo iš vagono. Nežinia, ar juos kur palaidodavo. Važiuojant per Uralo kalnus matėm žmones, liesus, kaulėtus, aprengtus dryžuotais rūbais su dideliais numeriais, plikom galvom, kirviais ir kastuvais rankose. Jie puldavo prie vagonų kažką sakydami. Iš vagonų žmonės kartais išmesdavo jiems duonos, jie linguodavo, matyt, dėkodavo. Taip važiavom labai ilgai. Daugiausia dienomis, naktį stovėdavom stotyse. Kelis kartus maitino supuvusių kopūstų sriuba, apgedusia, be proto sūria silke. Pavalgę žmonės apsinuodijo, pradėjo viduriuoti, senukai – mirti. Toliau važiuojant pradėjo atkabinėti vagonus. O mes vis važiavome toliau į nežinią ir neviltį.“
Taip pirmąsias trėmimo dienas prisimena Jonas Algirdas Činikas, būdamas aštuonerių staiga patekęs į lietuviui košmarišką pasaulį. Šiemet minime 70-metį tų didžiųjų tremčių: 1948 m. gegužę į sunkiai išgyvenamas Sibiro dykras gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta 40 tūkst. lietuvių, iš jų ketvirtadalis – vaikų, beveik pusė moterų, 5 tūkst. senjorų. Šiai nežmoniškai operacijai gražiu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“) buvo sutelktos neproporcingai didelės pajėgos: vidutiniškai vienam tremtiniui, netgi vienam vaikui – po trėmėją.
Skaityti daugiau »

„Kol esame – būkime, kol galime kalbėti – kalbėkimės“

21805-16502Gegužei besibaigiant Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) Plungės skyrius visus Žemaitijos regiono tremtinius ir kitus skaudžiai Lietuvos praeičiai neabejingus žmones sukvietė į Žlibinų seniūnijoje, Purvaičių kaime, esančią istorinę etnografo profesoriaus Igno Končiaus tėviškę. Čia surengtame Žemaitijos regiono tremtinių sąskrydyje „Lietuva mano širdyje“ paminėtos net trys reikšmingos datos: Lietuvos šimtmetis, 1948-ųjų metų trėmimų 70-metis ir tremtinių organizacijos 30-metis.

Skaityti daugiau »

Dėl bendros praeities ir bendros ateities

karolis1Turbūt nėra lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs apie ekspedicijas „Misija Sibiras“, į kurias vykstantys jauni, drąsūs ir patriotiškai nusiteikę vaikinai ir merginos lanko už tūkstančių kilometrų esančias tautiečių tremties vietas, tvarko ten žuvusių ar mirusių lietuvių kapvietes, stato atminimo kryžius, bendrauja su likusiaisiais ten gyventi. Norinčiųjų patekti į misiją – daugybė, tačiau išvyksta tik atrinktieji, kurie organizatorius sudomina savo anketomis bei atlaiko bandomąjį žygį. Aną savaitę, po dvi dienas trukusio „Misijos Sibiras‘18“ bandomojo žygio, buvo galutinai suformuotos ir paskelbtos dvi ekspedicijos komandos, liepos 17-ąją patrauksiančios į Krasnojarsko kraštą. Kiekvienoje komandoje – „Šiaurinėje“ ir „Pietinėje“ – po 12 žmonių. Iki Krasnojarsko krašto jos keliaus kartu, o paskui patrauks skirtingais maršrutais.
Į vieną iš komandų pateko ir 24 metų plungiškis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos mokslų baigiamojo kurso studentas Karolis Kubilius. „Man didžiulė garbė, kad esu pakviestas dalyvauti šioje ekspedicijoje ir kad dabar turiu galimybę apie tai pranešti savo gimtajam miestui“, – „Žemaičiui“ sakė jis.

Skaityti daugiau »

1948-ųjų trėmimų operacijos „Vesna“ paliesti

L1805-16328Prieš 70 metų, labai ankstų 1948-ųjų gegužės 22-osios rytą, 4 valandą, sovietų valdžia pradėjo vykdyti trėmimų operaciją „Vesna“, kurios tikslas – susilpninti ir likviduoti nacionalistines grupuotes Lietuvoje. Operacijos metu iš Lietuvos ištremta kone keturiasdešimt tūkstančių partizanų, jų šeimų narių, kitų antitarybinių veikėjų, buožių. Tarp netekusiųjų savo namų buvo ir Babrungėnų kaimo gyventoja Adelė Tarvydienė, kuriai tuo metu tebuvo septyneri metai. Ji į tolimąjį Sibirą iškeliavo kartu su savo tėvais ir dar dešimčia Babrungėnų kaimo šeimų. 1990 metais toje vietoje, į kurią buvo suvaryti tremiamieji babrungėniškiai ir kurią jie vadina skausmo, raudų ir maldų slėniu, A. Tarvydienės iniciatyva buvo pastatytas paminklas. Prie jo iki pat šiol susirenkama kiekvieną gegužės 22-ąją.
Skaityti daugiau »

Alsėdžiuose patriotizmo dvasia kvėpuoja plačia krūtine

21805-16343Praėjęs penktadienis Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijai buvo ypatingas. Tądien čia surengta įsimintina šventė – Statutinių profesijų diena. Į ją susirinko ne tik gimnazijos bendruomenė, bet ir būrys svečių, tarp kurių – rajono valdžios atstovai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis bei Lenkijos ambasados Lietuvoje ambasadorė Uršula Doroževska.
Skaityti daugiau »

Tėvas ir trys sūnūs – Šateikių apylinkėse veikę partizanai

L1805-16290Buvęs Šateikių pagrindinės mokyklos direktorius istorikas Arūnas Vainušis sako nuo vaikystės girdėjęs apie vadinamuosius miško brolius – pokario metais veikusio partizaninio judėjimo dalyvius. Senelis Petras Vainušis jam dažnai pasakodavo apie Šateikių apylinkėse kovojusius brolius Pinikus, o tos istorijos visada kurstė jo, dar vaiko, smalsumą ir fantaziją. Vėliau A. Vainušis ėmė domėtis partizanų Pinikų veikla, jam pavyko surinkti daug įdomios medžiagos, kuria noriai dalijosi su savo mokiniais.
Skaityti daugiau »

Už meilę Lietuvai – tremtis

Vartydami nuotraukų albumus, narvaišiškiai Simonas ir Staselė prisimena tremtyje išgyventus metus

Vartydami nuotraukų albumus, narvaišiškiai Simonas ir Staselė prisimena tremtyje išgyventus metus

Praėjo lygiai septyniasdešimt metų, kai ne savo noru gimtosios Lietuvos žemę teko palikti narvaišiškių Simono Kusos ir Stanislavos Batienės šeimoms. Tada jiedu buvo dar vaikai, tačiau toji diena jiems įsiminė ilgam… iki mirties. Kaip sakė 85-uosius metus einantis Simonas, jis dažnai permąsto prabėgusius metus, pavarto senų nuotraukų albumus, prisimena brangius ir šiaip kadaise pažintus žmones. „Būna, su Stasele susėdame prie stalo, gurkšnojame arbatą ir mintimis bei prisiminimais nusikeliame į tuos metus, kai gyvenome svetur“, – pasakojo S. Kusa.
Taip jau likimas lėmė, kad ir Stanislava, kurią visi vadina Stase ar Stasele, ir Simonas – kaimynai. Tokie buvo kone visą gyvenimą. Todėl dalindamiesi skaudžia jų pačių bei tėvų praeitimi, jie vienas kitą vis papildo. Ko gero, kitaip būti ir negalėtų, kai pažįsti vienas kitą visą gyvenimą… Kelios valandos, praleistos bendraujant su šiais žmonėmis, pralėkė it vėjas. O tik atsisveikinus ėmė kamuoti mintys, kodėl vienus likimas lepina, o kitiems skiria daugybę išbandymų? Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...