„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Rietaviškio vaikystė paženklinta tremties

21704-8556„Aš buvau pustrečių metukų, kai mus išvežė iš Lietuvos. Į tėvų – Stanislavos ir Vaclovo Daukšų – namus Bubėnuose naktį įsiveržę stribai pranešė, jog mūsų šeimos laukia kelionė. Kaip mama yra ne kartą pasakojusi, nekviesti svečiai  pasimėgaudami pareiškė, jog iš Lietuvos mes, kaip ir kiti likimo broliai, ištremiami amžiams. Tėvai, nieko nelaukę, ėmė krautis būtiniausius daiktus. Žinoma, stribai neleido jų daug dėtis. Šaipydamiesi sakė, jog jų Sibire mums net neprireiks, nes ilgai ten netempsime. Esą visi ten greitai išmirsią. Gerai, kad mama kalbėjo rusiškai. Ji rusų kareivio paprašė leisti pasiimti daugiau daiktų. Šis sutiko. Šeima į tremtį spėjo pasičiupti ir drabužių, ir patalų, ir tremtyje labai pravertusią siuvamąją mašiną. Mama už mažojo brolio drabužių net bulvių spėjo užkišti. Suprato, kad ten, svetimame krašte, jos bus aukso vertės. Su visais daiktais mus išbogino į Plungę, į geležinkelio stotį. Iš čia žmonių sausakimši traukinio vagonai pajudėjo naujojo gyvenimo link…“ – pasakojo rietaviškis Vacys DAUKŠA.

Skaityti daugiau »

Mes neužmiršome tūkstančių ištremtųjų

DSC_3032Prieš 76-erius metus birželio 14-ąją Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masinius Baltijos šalių gyventojų trėmimus į Sibirą ir kitas Rusijos vietoves. Trečią valandą nakties žmonės versti iš lovų ir siųsti į traukinių stotis, kuriose jų jau laukė gyvuliniai vagonai. Daugybė politikų, karininkų, mokytojų, ūkininkų, visuomenės veikėjų tokiu būdu paliko savo Tėvynę. Šios dienos nepamiršo ir ją paminėjo Plungės miesto ir rajono gyventojai.

Skaityti daugiau »

„Padariau, ką galėjau…“

MOKYTOJAS-JUOZAS-JUCIUS-su-dukra-Danguole-Ažaneckiene,--anūkais-Gyčiu-ir-Aušrele,-R.Skridailaite-mokytoja-J.Čekavičiūte.Pasakojimas apie Juozą Jucių, pedagogą, Sibiro lagerių tremtinį, disidentą

Juozas Jucius gimė Šilalės rajone, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kražių „Žiburio“ gimnazijoje, kurią prisimindavo ypač šviesiai: čia įgijo grojimo smuiku pagrindus, vėliau tobulinosi savarankiškai. Įsitraukė į politinę veiklą: tapo ateitininku, vėliau buvo kuopos vadu. Susipažino su Krikščionių demokratų partijos lyderiais: profesoriumi Stasiu Šalkauskiu, Juozu Eretu, Antanu Maceina ir kitais. Paskatintas lietuvių kalbos mokytojo Prano Meškausko, talkino Jonui Jablonskiui rengiant lietuvių kalbos vadovėlį.

Skaityti daugiau »

Mokytojų ir kovotojų už Lietuvos laisvę giminė

21704-8463Antanas ir Petronėlė Smilingiai iš Prūsalių kaimo – kas jie tokie? Tik senieji plungiškiai prisimins girdėję šią pavardę. Ir papasakos ne apie šio ūkio įkūrėjus, bet apie septynis jų vaikus. Daugiausia bus girdėję apie vyriausiąjį jų sūnų Povilą, kuriam tėvai paliko ūkį. Jis, pasiėmęs iš banko paskolą, Prūsaliuose sukūrė pavyzdinį ūkį, kuris vėliau bankrutavo. P. Smilingį prisimins todėl, kad ne vieno senųjų plungiškių tėvai ar seneliai tame ūkyje dirbo. Atsiras ir tokių, kurie kažką žinos apie Antaną Smilingį. Šis nuo 1924-ųjų vadovavo Plungės pradinei mokyklai, kuri tuomet stovėjo ten, kur dabar įsikūręs prekybos centras „Senukai“. Mokyklos vedėjo šeima 1941-ųjų birželį ištremta į Komijos Syktyvkaro sritį. Ir kažin ar atsiras nors vienas, nepriklausantis šiai giminei, kuris papasakotų apie Joną Smilingį bei paslaptingą jo žūtį 1922-aisiais. Apie jį išliko istoriko Zenono Ivinskio žodžiai, kai jis, atsiimdamas mokslų daktaro regalijas, juokaudamas pasakė: „Negaliu būti mokslų daktaru – nesu baigęs pradžios mokyklos, nes mane ir du mano brolius, pats teturėdamas vos 14–17 metų, mokė Jonas Smilingis.“ Reikėtų pridurti ir tai, jog Smilingių giminė Lietuvai davė 11 mokytojų ir dar daugiau – už Lietuvos laisvę kovojusių patriotų.

Skaityti daugiau »

Birželio 14-ąją Lietuvoje skelbiama Visuotinė tylos minutė

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, kai minėsime 76-ąsias trėmimų pradžios metines, Lietuvoje skelbiama Visuotinė tylos minutė, kuomet visa šalis 11 val. 59 min. trumpam sustos. Ši iniciatyva suvienys visą Lietuvą ir privers visus minutei stabtelėti bei pagalvoti apie savo laisvės kainą.

Skaityti daugiau »

Tėvynės istoriją geriau suvokiame per žmonių likimus

Slaptas-bendraminčių-mokytojų-pasitarimas.-Viduryje---M.MačernisPokario metais, prasidėjus mokytojų areštams, skaudžiai nukentėjo Lietuvos švietimo kokybė. Daug mokytojų patyrė tremtį. Grįžę iš Sibiro lagerių, švietėjai toliau skleidė nepriklausomoje Lietuvoje gimusias idėjas. Jie buvo moralinė atsvara gūdžiai pokario mokyklų realybei, nes tęsė moksleivių auklėjimą ta pačia lietuvybės ir krikščionybės dvasia, mokė pažinti tiesą, įveikti blogį. Jie, pokario mokytojai, buvo didžiausi autoritetai tiek mokinių, tiek tėvų akyse. Bolševikmetis nepajėgė įveikti tautinės mokyklos idėjų, subrandintų nepriklausomoje Lietuvoje. Jie tapo tyliaisiais rezistentais, sušvelnindami brukamą socialistinę ideologiją. Pasitikdami Lietuvos valstybės jubiliejų, prisiminkime iškilius plungiškius mokytojus, išlikusius žmonių atmintyje: Petrą Sadauską, Mečislovą Mačernį, Juozą Tarvydą, Steponą Meškauską, Juozą Jucių.

Skaityti daugiau »

Rezistencijos ir tremties ekspoziciją rietaviškiai sukaupė patys

21703_0542Pradėję domėtis rezistencijos bei tremties tema, mes, „Žemaičio“ žurnalistai, ėmėme kapstytis po šiuose procesuose dalyvavusių kraštiečių sąrašus. Mums svarbu sužinoti, kiek iš jų likusių gyvų, kiek galinčiųjų pasidalinti savo, tėvų ar senelių gyvenimo istorija, kurios neatsiejama dalimi yra tapusios tremtys ar pasipriešinimo kovos. 1944-aisiais, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo mūsų šalį, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. Miškuose susitelkė būriai ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Priešintis sovietų valdžiai nepabijojo ir mūsų krašto žmonės. Tarp gausybės laisvės kovotojų pavardžių nemažą dalį užima ir rietaviškių. Netrumpas ir šio krašto tremtinių sąrašas. Jį bei kitus mūsų tautai reikšmingą istorijos laikotarpį menančius dokumentus bei fotografijas saugo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus.

Skaityti daugiau »

Prisiminkim vyskupą ir signatarą Justiną Staugaitį

J.-Staugaičiui-–-150Justinas Staugaitis – vyskupas, visuomenės veikėjas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Šakių rajone. Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose su paskutiniais žodžiais lūpose: „Dieve, saugok Lietuvą…“ Tai žodžiai, ištarti didžiavyrio, paklojusio pamatus moderniai ir nepriklausomai Lietuvai. Žemaitija jam tapo amžinaisiais namais – palaidotas Telšių katedroje.

Skaityti daugiau »

„Jei ne šie žmonės, kokia Lietuva būtų šiandien?“

21705-9288Praėjusį šeštadienį Alsėdžiuose tvyrojo ypatinga nuotaika. Paminėti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos čia susirinko gausus būrys šaulių, Lietuvos laisvės armijos atstovų, rezervo karių, buvusių tremtinių ir partizanų artimųjų, Seimo narių ir rajono valdžios atstovų,  taip pat alsėdiškių ir kitų rajono gyventojų, neabejingų Lietuvos praeičiai. Renginys prasidėjo Alsėdžių švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje Mišiomis už žuvusius rezistencinės kovos dalyvius. Po jų iškilminga eisena patraukė prie miestelio centre esančio paminklo išniekintiems partizanams. Vėliau visi susirinkusieji aplankė dvi tragiškus įvykius menančias vietas, esančias Alsėdžių apylinkėse: partizanų Napoleono Kaunecko bei Prano Vaitkaus-Dačkaus kapus Skirpsčių miške ir kiek tolėliau, Plungės link, Skyplaičių miške, esančią partizanų Stanislovo Bedaukio ir Stasės Miklovaitės žūties vietą. Naujus paminklus, žyminčius šias vietas, pašventino ir melstis už tragiškai žuvusius miško brolius bei seseris kvietė kunigas Alvydas Vaitkevičius.

Skaityti daugiau »

Alsėdžiuose – patriotizmo dvasia persmelkta diena

21705-8944Praėjusį penktadienį Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje surengta ypatinga šventė, į kurią susirinko ne tik gimnazijos bendruomenė, bet ir būrys svečių, tarp kurių bene solidžiausiai atrodė NATO pajėgų Lietuvoje atstovai. Išties įspūdingu Statutinių profesijų renginiu alsėdiškiai jau penktus metus iš eilės paminėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Alsėdiškiai gimnazistai turėjo unikalią galimybę susitikti bei pabendrauti su skirtingų šalių kariais, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovais bei žinomu šalies atlikėju, architektu bei aktyviu visuomenės veikėju Algirdu Kaušpėdu.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...