„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13786(Tęsinys. Pradžia Nr. 91)
Po daugelio metų, bebaigiant studijas Kauno medicinos institute, Irena Kudžmienė traukiniu važiavo į Plungę, kur jau dirbo jos vyras Kęstutis. Staiga ji užuodė tokį keistai nemalonų ir kartu tokį pažįstamą kvapą. Jis tarsi užliejo jos kūną, nukeldamas atgal į prisiminimus. Ilgokai laužė galvą, bet tąkart taip ir neprisiminė, kur ir kada su ta smarve susidūrė. Prabėgo keleri metai, kai kartą iš atminties išplaukė į tremtį juos vežantis ešelonas. Vagoną, į kurį buvo įgrūsta jų šeima, prikabino prie garvežio, tad jis nuolat skendo degančios akmens anglies dūmuose. Aitrus kvapas graužė akis, gerkles, o juodos dulkės gulė ant kūnų. Jau ir taip tamsus gyvulinis vagonas (langeliai buvo tik pačiame viršuje) nuolat skendo juodoje, dvokiančioje migloje. Ir tas tvaikas lydėjo visą kelionę – iki pat pragaro vartų.
Skaityti daugiau »

Prie Laisvės paminklo – priesaika Lietuvai

_DSC3356xPo Lietuvos kariuomenės dienos Plungėje, prie Laisvės paminklo, rinkosi šauliai. Tarp jų – daug jaunų veidų. Tai – būsimieji jaunieji šauliai ir tie, kuriems jau suėjo 18 metų, ir kurie iš jaunųjų šaulių tapo šauliais. Jie visi tą dieną turėjo prisiekti prie vėliavos. Tokių buvo 8, o 16 vaikinukų ir merginų iš Plungės „Saulės“ ir Kulių gimnazijų bei Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos kol kas paskui vadą kartojo pasižadėjimo žodžius. Priesaikai pasiruošęs jaunimas kariškai pasitempė, kai juos sveikino Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis. Oficialioji dalis prasidėjo šauliams ir susirinkusiesiems sugiedojus Lietuvos himną.

Skaityti daugiau »

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13360„Atgimimo metai! Kartu su kančia ir didžiuliu skausmu atėjo atgaiva. Atrodė, kad nuo skausmo jau aprimusios žaizdos vėl atsivėrė ir išsiliejo kartu su dainomis „Leiskit į Tėvynę“, „Oi neverk, motušėle“ bei kitomis, kurių bolševikinėje Lietuvoje neleido dainuoti. Dar 1988-aisiais buvo išleista Romualdo Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“. Keletą kartų ją skaičiau. Skaitant atrodė, jog sumažės tas skausmas, kurį jaučiau versdama lapą po lapo. Atrodė, kad 20-ajame, 21-ajame, 22-ajame puslapiuose aprašyti vaizdai yra iš mano gyvenimo. Taip viskas atitinka. Kaip ir B. Brazdžionio eilėraštyje „Gimtosios žemės ilgesys“. Už širdies griebiantys žodžiai: „Koks gyvas tu, koks didelis ir koks sunkus/ Gimtosios žemės ilgesys,/ Užliejęs saule ir kaitra visus takus,/ Suspaudęs širdį, lyg rudens naktis tamsi.“ Taip savo atsiminimuose apie tremtį užrašė Plungės rajono ligoninės gydytoja Irena Kudžmienė-Cibaitė.

Skaityti daugiau »

Įprasta duona – šeimynai, ant klevo lapų kepta – partizanams

21711-13173Plungiškiui šauliui Stanislovui JUNDULUI likimas lėmė tapti ne vieno svarbaus įvykio, apie kuriuos dabartiniai vaikai perskaito Lietuvos istorijos vadovėliuose, liudininku ir dalyviu. Kai apsilankę jo namuose po tris valandas trukusio ir dėmesį kausčiusio pokalbio pakilome atsisveikinti, vyras prasitarė: „Spėjau papasakoti tik mažą dalelę to, ką per savo gyvenimą esu matęs ir patyręs.“ Tačiau net ir tos mažos dalelės užtektų įtempto siužeto veiksmo filmui sukurti.

Skaityti daugiau »

Įprasta duona – šeimynai, ant klevo lapų kepta – partizanams

21711-13170Plungiškiui šauliui Stanislovui JUNDULUI likimas lėmė tapti ne vieno svarbaus įvykio, apie kuriuos dabartiniai vaikai perskaito Lietuvos istorijos vadovėliuose, liudininku ir dalyviu. Kai apsilankę jo namuose po tris valandas trukusio ir dėmesį kausčiusio pokalbio pakilome atsisveikinti, vyras prasitarė: „Spėjau papasakoti tik mažą dalelę to, ką per savo gyvenimą esu matęs ir patyręs.“ Tačiau net ir tos mažos dalelės užtektų įtempto siužeto veiksmo filmui sukurti.

Skaityti daugiau »

Svarbiausia – visada būti pasiruošusiam

21706-9744Rietaviškis Pranas Liutkus yra vienas tų, kurį visada išvysi pirmosiose gretose svarbių datų ir valstybinių minėjimų Rietave bei jo apylinkėse metu. Ir ne vieną, o su būriu bendraminčių bei jaunimo – jis jau šešerius metus vadovauja Rietavo šauliams, subūrusiems apie 70 patriotiškai nusiteikusių ir ginti savo šalį pasiryžusių rietaviškių. O į tas šventes, kur šauliai nekviečiami, P. Liutkus vyksta kaip policijos rėmėjas ir viešosios tvarkos sergėtojas. Tad geriausiai jį apibūdina paties įvardintas pamatinis šaulių veiklos principas, jog svarbiausia – visada būti pasiruošusiam.

Skaityti daugiau »

„Kad man duotų Lietuvos vandenėlio atsigert – tuojau pasveikčiau…“

21710-12428Taip 1957-aisiais Buriat Mongolijos Novoiljinsko ligoninėje mirdamas šaukė Kazys Latakas. Jis ir žmona Aleksandra jau žinojo, kad netrukus jų šeimai bus leista grįžti į Lietuvą, tačiau nuo siaubingai sunkaus darbo išsiplėtusi K. Latako širdis taip ir nebeleido jam dar kartą išvysti gimtinės, kur prabėgo jo vaikystė, jaunystė, kur sutiko ir įsimylėjo šešeriais metais jaunesnę Aleksandrą, susilaukė pirmagimės Aleksandros Jeronimos. Tais, 1948-aisiais, K. Latakas turėjo minėti savo 30-metį, tačiau vietoj kuklios šventės – siaubinga kelionė į tremtį. 1948-ieji padalijo jo gyvenimą į dvi dalis: viena – Lietuvoje, kita – svetimoje žemėje, iš kurios gyvas nebegrįžo. Po daugiau kaip 30-ies metų šeima jo palaikus parvežė į gimtąjį kraštą. Tremtinys atgulė naujosiose Plungės kapinėse.

Skaityti daugiau »

Vėlinių žvakės degė ir miškuose

21710-13127Norėdami pagerbti žuvusiuosius už laisvę, Plungės šaulių antrosios kuopos būrio vyrai su Krizių centro vadovu G. Armaliu ir kai kuriais gyventojais Plungės apylinkėse aplankė jų kapus ir uždegė žvakelių.

Skaityti daugiau »

Rietaviškiai daugiau sužinojo apie politiką ir vyskupą Justiną Staugaitį

21710-12450Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos Respublikos Seimo globojama fotodokumentinė paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“. Svečius ir rietaviškius pasitikęs muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas sakė, kad paroda išsamiai nušviečia vieno iškiliausių nepriklausomos Lietuvos valstybingumo puoselėtojų, Nepriklausomybės Akto signataro, Antrojo Seimo pirmininko, Telšių vyskupo J. Staugaičio biografiją. Ir skirta ji Lietuvos valstybės atkūrimo100-mečiui paminėti. Direktorius susirinkusiesiems parodė ir tris jų muziejuje rastas nuotraukas, kuriose – Telšių vyskupo J. Staugaičio apsilankymai Rietave.  Savo mintimis apie įžymųjį giminaitį, suvienijusį šeimą ir giminę, pasidalijo J. Staugaičio sesers Petronėlės vaikaitė, Šiaulių universiteto profesorė Audronė Juodaitytė.

Skaityti daugiau »

Plateliškio gyvenimas – mūsų mažos tautos patirtų kančių ir kovų dalis

1957m.-K.Strakšys,-grįžęs.--Šalia-žmona--su--istorine-iš-Sibiro-parvežta-sukneleTaip galima pavadinti Kazimiero Strakšio gyvenimą susipažinus su trijuose storuose užrašų sąsiuviniuose jo ranka aprašytus paieškų, prieštaravimų ir kančių kelius. Tvarkingas, chronologiškas pasakojimas, kuriame autorius tarytum sako: išvadas pasidarykit patys, aš nepolitikuosiu… Užrašai papildyti ir jį pažinojusių bendraminčių, artimųjų pasakojimais.

Skaityti daugiau »

Metraštininko nuopelnai įvertinti „Vilties žvaigžde“

21710-12378Praėjusį antradienį į Plungės viešąją biblioteką susirinkę kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ nariai tapo neeilinio įvykio liudininkais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos  Plungė skyriaus pirmininkė Aniceta Grikšienė plungiškiui metraštininkui ir fotografui Alfonsui Beresnevičiui perdavė bendrijos jam skirtą garbingą apdovanojimą – medalį „Vilties žvaigždė“.

Skaityti daugiau »

Trys broliai

DSC-0205-VLiūdna neišgalvota pasaka

Kas nors paklaus: o kam mums tokios reikia?
Ogi tam, kad labiau brangindami laisvę Lietuvos vaikams galėtume sekti linksmesnes istorijas.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...