„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Paminėjome Laisvės gynėjų dieną

21801-15104Praėjo 27-eri metai po tragiškų sausio 13-osios įvykių, kai beginkliai žmonės, kvėpuodami laisvės troškimu, nepabūgo sovietų tankų vikšrų ir narsiai stojo ginti Lietuvai reikšmingų objektų. Nekaltųjų krauju aplaistyta naktis vis dar gyva vyresniosios kartos žmonių atmintyje. Iki šiol jie regi vaizdą, kaip į minią piliečių važiuoja tankai, o ausyse skamba skausmo persmelkti riksmai. Masinio taikaus lietuvių pasipriešinimo sovietų agresijai nepamiršo ir Plungės bei Rietavo krašto žmonės, surengę minėjimus Sausio 13-ąją bei jos išvakarėse.

Skaityti daugiau »

Sausio tryliktąją prie Parlamento susirinkę žmonės laukė aušros…

21801-15063Kasmet, Sausio 13-ąją, grupelė kuliškių prisiminimais grįžta į 1991-uosius, kai 12-osios dienos pavakarę jie pasiekė Vilnių ir kartu su tūkstančiais žmonių budėjo prie Parlamento. Tuometinis kolchozo pirmininkas Juozapas Bražinskas be jokių atsikalbinėjimų davė jiems autobusą ir palinkėjo laimingos kelionės. Ji buvo laiminga, bet ta Sausio 13-osios naktis visam laikui įsirėžė ten budėjusiųjų atmintin. Tarp kuliškių buvo ir Antanas Zigmontas Srėbalis su žmona Paulina Rūta (jau mirusi) iš Didžiųjų Mostaičių. „Įtampa buvo didžiulė. Girdėjosi tankų šūviai, automatų tratėjimas. Degė laužai, aplink kuriuos besibūriuojantys žmonės kalbėjo, jog reikia sulaukti aušros. Visi tikėjo, kad šviesoje užpuolikai nedrįs šaudyti į žmones“, – prisimena A. Z. Srėbalis.

Skaityti daugiau »

Savo idealų neiškeitęs „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą…“

Plungės-gimnazijos-direktorius-1945-1947mKoks būtų pasaulis be idealistų? Turbūt nežinom… Tačiau ne visi esame girdėję, kad vienas tokių idealistų gyveno ir Plungėje. Tai – mokytojas, poetas Andrius Kirtiklis, išugdytas Nepriklausomoje Lietuvoje tokių profesorių, kaip Stasys Šalkauskas, Merkelis Račkauskas, garsiųjų dvasininkų Jono Mačiulio-Maironio, vyskupo Mečislovo Reinio. Jie – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, tų laikų papročiu vadinti mokomuoju personalu. Galime įsivaizduoti, su kokiu patriotizmu jie ruošė Lietuvai pirmuosius išsilavinusius jaunuolius, būsimuosius mokslininkus, mokytojus, teologus. Į juos buvo dedamos didžiulės atkurtosios Lietuvos viltys.

Skaityti daugiau »

Nuotraukose – tragiški neeilinės drąsos žmonių likimai

21703_1490Plungiškiams, ypač vyresniosios kartos atstovams, pristatinėti Alfonso Beresnevičiaus nereikia. Dažnas šį kuklų žmogų pažįsta kaip rezistencijos metraštininką ir fotografą. Niekieno neraginamas, už savo veiklą negaudamas nė cento, plungiškis renka informaciją apie pokario kovas, fiksuoja partizanų žūties vietų, žeminių koordinates, įamžina partizanams paminėti skirtus renginius.

Skaityti daugiau »

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13361(Pabaiga. Pradžia Nr. 91)
Šiemet, kai Seimas turėjo apsispręsti, ar 2018-uosius skelbti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais, ar ne, viešojoje erdvėje pasipylė kaltinimų partizanams. Ir kuo tik jie nekaltinami: ir vagystėmis, ir žiaurumu, ir žmogžudystėmis. Tačiau kažkodėl nė vienas kaltintojų neužsimena apie partizanus – apsimetėlius. O juk ir tokių buvo. Ir nemažai. Jie, apsimetę partizanais, plėšikavo, mušė, žudė niekuo nekaltus žmones. Toks atvejis aprašytas ir gydytojos Irenos Kudžmienės prisiminimuose. „Buvo 1948-ųjų pradžia. Atmintyje išlikęs vaizdas: seneliai ir tėvai suklupdyti, išsigandę. Po namus vaikšto kažkokie ginkluoti vyrai baltais apsiaustais. Vienas jų šaukia, grasina šauti, mes verkiam. Kiti atėjūnai tyli lyg nebyliai. Kažkodėl įstrigo frazė: „Pasirašykit krauju!“ Vyrai iš skrynių ima drabužius, keletą rietimų baltos drobės. Po to į roges pakinkė mūsų arklį, susidėjo rastą maistą, drabužius, nušovė didžiulę kiaulę ir, įvertę ją į roges, išėjo vorele miško link.“
Skaityti daugiau »

Pagerbti gynusieji laisvę ir nepriklausomybę

DSC08938--29956Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Plungės rajono savivaldybėje iškilmingai pagerbti žmonės, atsiliepę į Tėvynės kvietimą ir stoję į atkuriamą Lietuvos kariuomenę, gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę iki Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos. Krašto apsaugos departamento ir pirmosios Krašto apsaugos ministerijos vadovybė kiekvienam iš jų įteikė po specialų dokumentą – liudijimą, patvirtinantį, kad žmogus gynė savo gimtąją šalį, jos laisvę ir nepriklausomybę. Liudijimus įteikė atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Savivaldybės padėkas – Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Skaityti daugiau »

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13786(Tęsinys. Pradžia Nr. 91)
Po daugelio metų, bebaigiant studijas Kauno medicinos institute, Irena Kudžmienė traukiniu važiavo į Plungę, kur jau dirbo jos vyras Kęstutis. Staiga ji užuodė tokį keistai nemalonų ir kartu tokį pažįstamą kvapą. Jis tarsi užliejo jos kūną, nukeldamas atgal į prisiminimus. Ilgokai laužė galvą, bet tąkart taip ir neprisiminė, kur ir kada su ta smarve susidūrė. Prabėgo keleri metai, kai kartą iš atminties išplaukė į tremtį juos vežantis ešelonas. Vagoną, į kurį buvo įgrūsta jų šeima, prikabino prie garvežio, tad jis nuolat skendo degančios akmens anglies dūmuose. Aitrus kvapas graužė akis, gerkles, o juodos dulkės gulė ant kūnų. Jau ir taip tamsus gyvulinis vagonas (langeliai buvo tik pačiame viršuje) nuolat skendo juodoje, dvokiančioje migloje. Ir tas tvaikas lydėjo visą kelionę – iki pat pragaro vartų.
Skaityti daugiau »

Prie Laisvės paminklo – priesaika Lietuvai

_DSC3356xPo Lietuvos kariuomenės dienos Plungėje, prie Laisvės paminklo, rinkosi šauliai. Tarp jų – daug jaunų veidų. Tai – būsimieji jaunieji šauliai ir tie, kuriems jau suėjo 18 metų, ir kurie iš jaunųjų šaulių tapo šauliais. Jie visi tą dieną turėjo prisiekti prie vėliavos. Tokių buvo 8, o 16 vaikinukų ir merginų iš Plungės „Saulės“ ir Kulių gimnazijų bei Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos kol kas paskui vadą kartojo pasižadėjimo žodžius. Priesaikai pasiruošęs jaunimas kariškai pasitempė, kai juos sveikino Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis. Oficialioji dalis prasidėjo šauliams ir susirinkusiesiems sugiedojus Lietuvos himną.

Skaityti daugiau »

„Lietuva, Lietuva, kodėl tu leidi skriausti savo vaikus…“

21711-13360„Atgimimo metai! Kartu su kančia ir didžiuliu skausmu atėjo atgaiva. Atrodė, kad nuo skausmo jau aprimusios žaizdos vėl atsivėrė ir išsiliejo kartu su dainomis „Leiskit į Tėvynę“, „Oi neverk, motušėle“ bei kitomis, kurių bolševikinėje Lietuvoje neleido dainuoti. Dar 1988-aisiais buvo išleista Romualdo Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“. Keletą kartų ją skaičiau. Skaitant atrodė, jog sumažės tas skausmas, kurį jaučiau versdama lapą po lapo. Atrodė, kad 20-ajame, 21-ajame, 22-ajame puslapiuose aprašyti vaizdai yra iš mano gyvenimo. Taip viskas atitinka. Kaip ir B. Brazdžionio eilėraštyje „Gimtosios žemės ilgesys“. Už širdies griebiantys žodžiai: „Koks gyvas tu, koks didelis ir koks sunkus/ Gimtosios žemės ilgesys,/ Užliejęs saule ir kaitra visus takus,/ Suspaudęs širdį, lyg rudens naktis tamsi.“ Taip savo atsiminimuose apie tremtį užrašė Plungės rajono ligoninės gydytoja Irena Kudžmienė-Cibaitė.

Skaityti daugiau »

Įprasta duona – šeimynai, ant klevo lapų kepta – partizanams

21711-13173Plungiškiui šauliui Stanislovui JUNDULUI likimas lėmė tapti ne vieno svarbaus įvykio, apie kuriuos dabartiniai vaikai perskaito Lietuvos istorijos vadovėliuose, liudininku ir dalyviu. Kai apsilankę jo namuose po tris valandas trukusio ir dėmesį kausčiusio pokalbio pakilome atsisveikinti, vyras prasitarė: „Spėjau papasakoti tik mažą dalelę to, ką per savo gyvenimą esu matęs ir patyręs.“ Tačiau net ir tos mažos dalelės užtektų įtempto siužeto veiksmo filmui sukurti.

Skaityti daugiau »

Įprasta duona – šeimynai, ant klevo lapų kepta – partizanams

21711-13170Plungiškiui šauliui Stanislovui JUNDULUI likimas lėmė tapti ne vieno svarbaus įvykio, apie kuriuos dabartiniai vaikai perskaito Lietuvos istorijos vadovėliuose, liudininku ir dalyviu. Kai apsilankę jo namuose po tris valandas trukusio ir dėmesį kausčiusio pokalbio pakilome atsisveikinti, vyras prasitarė: „Spėjau papasakoti tik mažą dalelę to, ką per savo gyvenimą esu matęs ir patyręs.“ Tačiau net ir tos mažos dalelės užtektų įtempto siužeto veiksmo filmui sukurti.

Skaityti daugiau »

Svarbiausia – visada būti pasiruošusiam

21706-9744Rietaviškis Pranas Liutkus yra vienas tų, kurį visada išvysi pirmosiose gretose svarbių datų ir valstybinių minėjimų Rietave bei jo apylinkėse metu. Ir ne vieną, o su būriu bendraminčių bei jaunimo – jis jau šešerius metus vadovauja Rietavo šauliams, subūrusiems apie 70 patriotiškai nusiteikusių ir ginti savo šalį pasiryžusių rietaviškių. O į tas šventes, kur šauliai nekviečiami, P. Liutkus vyksta kaip policijos rėmėjas ir viešosios tvarkos sergėtojas. Tad geriausiai jį apibūdina paties įvardintas pamatinis šaulių veiklos principas, jog svarbiausia – visada būti pasiruošusiam.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...