„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

„Kad man duotų Lietuvos vandenėlio atsigert – tuojau pasveikčiau…“

21710-12428Taip 1957-aisiais Buriat Mongolijos Novoiljinsko ligoninėje mirdamas šaukė Kazys Latakas. Jis ir žmona Aleksandra jau žinojo, kad netrukus jų šeimai bus leista grįžti į Lietuvą, tačiau nuo siaubingai sunkaus darbo išsiplėtusi K. Latako širdis taip ir nebeleido jam dar kartą išvysti gimtinės, kur prabėgo jo vaikystė, jaunystė, kur sutiko ir įsimylėjo šešeriais metais jaunesnę Aleksandrą, susilaukė pirmagimės Aleksandros Jeronimos. Tais, 1948-aisiais, K. Latakas turėjo minėti savo 30-metį, tačiau vietoj kuklios šventės – siaubinga kelionė į tremtį. 1948-ieji padalijo jo gyvenimą į dvi dalis: viena – Lietuvoje, kita – svetimoje žemėje, iš kurios gyvas nebegrįžo. Po daugiau kaip 30-ies metų šeima jo palaikus parvežė į gimtąjį kraštą. Tremtinys atgulė naujosiose Plungės kapinėse.

Skaityti daugiau »

Vėlinių žvakės degė ir miškuose

21710-13127Norėdami pagerbti žuvusiuosius už laisvę, Plungės šaulių antrosios kuopos būrio vyrai su Krizių centro vadovu G. Armaliu ir kai kuriais gyventojais Plungės apylinkėse aplankė jų kapus ir uždegė žvakelių.

Skaityti daugiau »

Rietaviškiai daugiau sužinojo apie politiką ir vyskupą Justiną Staugaitį

21710-12450Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos Respublikos Seimo globojama fotodokumentinė paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui – 150“. Svečius ir rietaviškius pasitikęs muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas sakė, kad paroda išsamiai nušviečia vieno iškiliausių nepriklausomos Lietuvos valstybingumo puoselėtojų, Nepriklausomybės Akto signataro, Antrojo Seimo pirmininko, Telšių vyskupo J. Staugaičio biografiją. Ir skirta ji Lietuvos valstybės atkūrimo100-mečiui paminėti. Direktorius susirinkusiesiems parodė ir tris jų muziejuje rastas nuotraukas, kuriose – Telšių vyskupo J. Staugaičio apsilankymai Rietave.  Savo mintimis apie įžymųjį giminaitį, suvienijusį šeimą ir giminę, pasidalijo J. Staugaičio sesers Petronėlės vaikaitė, Šiaulių universiteto profesorė Audronė Juodaitytė.

Skaityti daugiau »

Plateliškio gyvenimas – mūsų mažos tautos patirtų kančių ir kovų dalis

1957m.-K.Strakšys,-grįžęs.--Šalia-žmona--su--istorine-iš-Sibiro-parvežta-sukneleTaip galima pavadinti Kazimiero Strakšio gyvenimą susipažinus su trijuose storuose užrašų sąsiuviniuose jo ranka aprašytus paieškų, prieštaravimų ir kančių kelius. Tvarkingas, chronologiškas pasakojimas, kuriame autorius tarytum sako: išvadas pasidarykit patys, aš nepolitikuosiu… Užrašai papildyti ir jį pažinojusių bendraminčių, artimųjų pasakojimais.

Skaityti daugiau »

Metraštininko nuopelnai įvertinti „Vilties žvaigžde“

21710-12378Praėjusį antradienį į Plungės viešąją biblioteką susirinkę kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ nariai tapo neeilinio įvykio liudininkais – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos  Plungė skyriaus pirmininkė Aniceta Grikšienė plungiškiui metraštininkui ir fotografui Alfonsui Beresnevičiui perdavė bendrijos jam skirtą garbingą apdovanojimą – medalį „Vilties žvaigždė“.

Skaityti daugiau »

Trys broliai

DSC-0205-VLiūdna neišgalvota pasaka

Kas nors paklaus: o kam mums tokios reikia?
Ogi tam, kad labiau brangindami laisvę Lietuvos vaikams galėtume sekti linksmesnes istorijas.

Skaityti daugiau »

Pagerbė tuos, kurie už laisvę mirti nepabūgo

DSC-0640-VPraėjusį šeštadienį Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Plungės 802-osios šaulių kuopos šauliai Alsėdžiuose pagerbė už Lietuvos laisvę kritusių partizanų atminimą. Iškilmės prasidėjo rikiuote, po kurios šauliai, atvykę ne tik iš Plungės, bet ir iš Rietavas Telšių, Klaipėdos, bei alsėdiškiai dalyvavo šv. Mišiose. Jas aukojo Alsėdžių švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčios klebonas Tomas Žlibinas bei Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas Alvydas Vaitkevičius.

Skaityti daugiau »

Tremtinio dukra – nusipelniusi Lietuvos gydytoja

DSC-0471-VNusipelniusi Lietuvos gydytoja, Plungės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos antrojo skyriaus vedėja Eugenija Gaudiešienė savo pacientus vadina mažybiniu vardu – mano mažulėliai. Ir visai nesvarbu, ar tam mažulėliui jau daugiau kaip šešiasdešimt metų, ar jis dar tik pradės į mokyklą eiti. Ir gaili jų iš visos širdies. Daug metų su ja dirbančios moterys prisimena atvejį dar iš tų laikų, kai tuberkuliozės skyrius buvo Plungės centre, Telšių gatvėje. Atėjo kartą į laboratoriją neblaivus pacientas ir užmigo. Niekaip darbuotojoms jo pažadinti nepavyko, tad teko kviesti policiją. Išvežė jį ir uždarė areštinėje. Praėjo pusdienis. Gydytoja E. Gaudiešienė ir sako: „Moterys, nuneškim jam valgyti, negi visą dieną nevalgęs bus.“ Su gydytoja dirbančios moterys tokių ir panašių istorijų žino daug. Gydytoja, kuri ypač reikli savo kolektyvui, pacientams itin atlaidi.

Skaityti daugiau »

Žemė savo paslaptimi dalintis nepanoro

DSC-0227-VRugsėjo pabaigoje Alsėdžiuose lankėsi Vilniaus universiteto archeologijos katedros docentas Gintautas Vėlius ir du būsimieji archeologai – trečiakursė Ieva Černiūtė bei doktorantas Mindaugas Pilkauskas. Jie, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įpareigojimu, miškelyje, esančiame netoli seniūnijos pastato, atliko žvalgomuosius tyrimus – ieškojo 1947-ųjų birželio 13-ąją Eivydų kaime nužudytų Žemaičių apygardos „Alkos“ rinktinės „Vikruolio“ būrio penkių partizanų palaikų. Pagal turimus liudininkų parodymus, stribai juos užkasė ant tos kalvos.

Skaityti daugiau »

„Kaip čia reikėjo išbūti?“

21709-12056Praėjusį sekmadienį vienas automobilis po kito iš Kauno–Klaipėdos autostrados suko į Šilų-Girėnų mišką, esantį ant dviejų savivaldybių – Rietavo ir Šilalės rajono – ribos. Čia buvo pašventinta jau trečią kartą atstatyta šį pavasarį sudegusi partizanų žeminė. Kartu prisimintas ir vienas skaudžiausių, bet kartu – ir didvyriškiausių, mūsų istorijos periodų, kai ginti Lietuvos į miškus išėjo tūkstančiai vyrų ir moterų.

Skaityti daugiau »

Parodoje – senieji dokumentai

DSC_11609Plungės viešojoje bibliotekoje atidaryta ir visuomenei pristatyta dviejų plungiškių parengta paroda „Tarpukario ir pokario Lietuvos dokumentai“. Istorikas ir kolekcininkas Bronislavas Pocius bei buvęs Plungės miesto deputatų tarybos pirmininkas ir aktyvus Plungės sąjūdžio valdybos narys Algirdas Matas Duoblys į parodą sudėjo iki šių dienų išsaugotus senus dokumentus. Visi jie – originalai.

Skaityti daugiau »

„Leonai, reikia padėti Lietuvai, žemelė palauks“

81708-10879„Ilgai artimieji buvo nebylūs mano senelio Leono Brežinskio gyvenimui ir jo tragiškam likimui. Žinoma, ne šiaip sau – bijota persekiojimų. Bėgant metams, retėjo gyvų liudininkų gretos. Nerimavau, jog viskas taip ir nugrims praeitin. Laimei, išaušo diena, kuomet mano mama Teresė Ona Račkauskienė – L. Brežinskio dukra – pagaliau ryžosi išsklaidyti visus slėgusią nežinią ir prabilti apie savo tėvą, jo veiklą. Mamos pasakojimas mane labai sukrėtė. Rodydama senelio gyvenimą menančias fotografijas, ji „vedžiojo“ jo nueitu keliu. Senomis nuotraukomis ir turimomis žiniomis ji sutiko pasidalinti ir su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Visai tai įvyko maždaug prieš du dešimtmečius. Ir tik praėjus beveik dešimčiai metų – 2005-aisiais – po ilgų tyrimų mama gavo raštą „Dėl kario savanorio teisinio statuso pripažinimo ir dokumento išdavimo“, – pasakojo Vaidotas Račkauskas. Plungės „Saulės“ gimnazijoje istorijos mokytoju dirbantis plungiškis net menkiausią informaciją apie savo senelį tarsi mažus karoliukus vėrė į vieną vėrinį. Turimomis žiniomis apie L. Brežinskį pedagogas sutiko pasidalinti ir su „Žemaičio“ skaitytojais.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...