„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Vorkuta. Šešiasdešimt septintoji paralelė

1702-2601„Vorkuta. 67-oji paralelė“ – taip vadinasi naujausias keliautojo, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Raimondo Puišio fotografijų albumas apie Vorkutą. Kiekvienam lietuviui, išgirdus šio atšiauraus Komijos (Rusija) krašto pavadinimą, pirmiausia  kyla su trėmimais, šachtomis, Gulago lageriais susijusios asociacijos. Į vadinamąją amžino įšalo žemę ne savo noru buvo išvežta įvairių tautų piliečių, tarp jų – ir nemažai lietuvių. Prieš daugiau kaip šešis dešimtmečius ten stūksojo dideli barakai, kuriuose gyveno tūkstančiai politinių kalinių, tremtinių, dirbusių anglies kasyklose. Dabar apie tai tik primena ištuštėjusios šachtos, apleisti kvartalai, aplūžę, į pusnis susmegę mediniai kryželiai, kurie ir liudija apie vieninteles Vorkutoje išlikusias tremtinių kapinaites. Jose 1953-iaisiais palaidoti 72 per sukilimą nušauti kaliniai, iš kurių 25 – lietuviai. Dar daugiau nei šimtas žmonių mirė nuo žaizdų…
Pamatyti, kaip atrodo Vorkuta, plungiškiai galėjo vasario 1-osios pavakarę apsilankę Viešojoje bibliotekoje. Joje buvo pristatytas albumas apie Vorkutą. Renginyje dalyvavo ne tik pats autorius R. Puišys, bet ir žinomas Lietuvos fotomenininkas Aleksandras Macijauskas.

Skaityti daugiau »

Sovietinių metų etiketė – politinio kalinio sūnus

1701--2517Algirdas Matas Duoblys. Tie, kurie Plungėje gyveno Atgimimo metais, žino, kad šis žmogus 1990–1995-aisiais buvo Plungės miesto deputatų tarybos pirmininkas ir aktyvus Plungės sąjūdžio valdybos narys, siuntęs telegramas Sovietų Sąjungos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui ir pirmajam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui. Gyvenę čia sovietiniais metais, pažįsta jį kaip buvusios Plungės dirbtinių odų gamyklos vyriausiąjį mechaniką, vėliau – kapitalinės statybos skyriaus viršininką. O senieji plungiškiai A. M. Duoblį prisimena nuo tada, kai jis dar lankė vidurinę mokyklą ir buvo įsimylėjęs savo būsimą žmoną Janiną Malakauskaitę. Tačiau oficialioji sovietinė Plungės valdžia ir, žinoma, sovietinis saugumas apie jį turėjo savo nuomonę – politinio kalinio sūnus, politinio kalinio brolis, žmogus, kurio giminėje tremtinių bei politinių kalinių ne du ir ne trys.

Skaityti daugiau »

Ar kiekvienas iš mūsų pasirengęs ginti Tėvynę?

„Gražu už tėvynę pavargti, kentėti; / Palaimintas darbas šalies prigimtos; / Laimingas, kurs, pradedant aušrai tekėti, / Su broliais į darbą kaip milžinas stos! /…
Petys gi į petį, na, vyrai, kas gali, / Sustoję į darbą už mylimą šalį, / Prikelkime Lietuvą mūsų!“ – taip tautiečių patriotizmą  žadino žymus lietuvių poetas Maironis.
Šios eilės poemoje „Jaunoji Lietuva“ pirmą kartą publikuotos 1907-aisiais. Praėjus daugiau kaip šimtmečiui, jos aktualiai skamba ir šiandien. Vyresnioji karta dar prisimena, kaip, liejant kraują, buvo ginamas mūsų kraštas. Tačiau jaunieji, gimę šiandieninėje nepriklausomoje Lietuvoje, nesuvokia, ką žmogus jaučia, kai jo pečius slegia sunki okupacijos našta. Galbūt dėl šio nežinojimo jie vangiai kasdienius rūbus iškeičia į kario uniformą ir nedrąsiai ima ginklą į rankas.
Ar tikrai mes nebebranginame savo gimtinės? Ar dar išlikusi mūsų širdyse patriotizmo dvasia? Ar reikia jaunuolius šaukti į privalomąją karinę tarnybą? Apie tai klausinėjome Plungės Senamiesčio aikštėje sutiktų praeivių.

Skaityti daugiau »

Paminėjo Laisvės gynėjų dieną

„Kartais dabar su sniegu iškrenta, o gal iš kur atskrenda paukštelių, vadinamų sniegenomis. Kiekviena jų turi po keletą raudonų plunksnelių, tai sniege iš toli gali atrodyti lyg pritaškyta mažyčių kraujo lašų. Tie mažyčiai kraujo lašai – tai mūsų Lietuvos vaikai ir mes amžinai prisiminsim jų žūtį, suprasdami, kad jie jau priklauso istorijai, kad jie dabar šildosi sužvarbusias rankas prie Amžinosios ugnies kartu su didžiaisiais mūsų tautos vyrais. Lietuva pasilenkia prie jų ir užkloja juos amžina laisve. Tai – pirmieji tikrai laisvi Respublikos piliečiai ir pirmosios mūsų Nepriklausomybės aukos: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, 1701-2207Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Kiek jau metų praėjo, o sniegenos kasmet sausio 13-ąją kažkaip kitaip, kitokiais balsais pačiulba, aikštėse susitinka ir niekur neskuba. Jos prisimena…“ – skaitė teatro „Saula“ aktoriai, pradėdami Laisvės gynėjų dienai skirtą renginį, vykusį praėjusį penktadienį Plungės kultūros centre. Jo metu dar kartą prisimintas krauju aplaistytas mūsų tautos istorijos puslapis.

Skaityti daugiau »

Naktis prie televizijos bokšto

1701-2145„Naktis buvo vėsoka. Kai kur degė laužai. Televizijos bokšte budėjo apsaugos darbuotojai. Žmonės televizijos programą žiūrėjo lauke. Apie puolimą nė nenujautėme, tačiau prieš pirmą iš bokšto pranešė, kad iš Šiaurės miestelio televizijos bokšto link pajudėjo tankų bei šarvuočių kolona. Prie bokšto minia ėmė augti. Tamsoje išvydęs per aukštą tvorą lipančius žmones, pamaniau, jog mus supa kareiviai. Netrukus paaiškėjo, kad tai – šalia gyvenantys žmonės. Staiga išgirdome lyg tris iš tanko paleistus šūvius. Pradėjome bokštą juosti gyvomis žmonių eilėmis – susidarė gal dešimt tokių juostų. Visi skandavome: Lietuva! Lietuva! Dainavome. Nuo bokšto niekas nesitraukė…“ Tai – Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojo Viktoro Vaitkaus atsiminimai. Jis vienas pirmųjų Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanotas dar 1992-aisiais.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...