„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

„Įžodį duot. Įžodį gerbt“

21703_0503Kovo 11-oji ypatinga buvo Plungės „Kregždyno“ ir Žlibinų profesoriaus Igno Končiaus draugovių skautams. Tądien, dar prieš vidurdienį, vadinamajame Skautų slėnyje, esančiame Plungės miesto parke, prie vaikų bibliotekos, vyko jų įžodžio davimo šventė. Įžodį davė tie, kurie jau yra buvę skautiškoje stovykloje,  dalyvavę skautų veikloje ir susipažinę su  savo amžiaus grupei skirta skautų ugdymo programa.

Skaityti daugiau »

Sugrįžot paukščiais į namus…

1702-3113Žlibinų seniūnijos Vilkaičių kaime vienas šalia kito stovi du paminklai. Ant 1928-aisiais pastatyto betoninio kryžiaus užrašyta: „Visiems, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, atminti“, o šalia kryžiaus kitas paminklas – didžiulis lauko akmuo,– ant kurio žodžiai: „Sugrįžot paukščiais į namus. 1951 m. Sibiras.“ Šis riedulys, taip ilgai gulėjęs ūkininkų Smilgevičių žemėje, ir skirtas jų atminimui. Šeimai, kurios 5 nariai ilsisi Krasnojarsko krašte, Jagos kaimo kapinaitėse. Kiti, iš tremties ir lagerių į Lietuvą grįžę Smilgevičiai, atgulė Žemaitijos žemėje. Beje, Lieplaukėje į šios šeimos tremtinių kapus artimieji įdėjo ir iš Jagos atvežtos žemės. Žemės, kurią lietuviai ten arė, kuri juos maitino ir padėjo išlikti. Prakalbus apie tremtį, apie ten mirusius artimuosius, apie vargus, skausmą bei užgaulius žodžius, kurių tikrai teko išgirsti, Biruta SMILGEVIČIŪTĖ sakė, jog lietuvių į akis mesti įžeidimai buvo tūkstantį kartų skaudesni už tuos, kuriuos ištarė svetimieji. Ne rusai, o lietuviai sugrįžusiuosius pasitiko: „Jūs visi tokie… Žemės kirminai, lįskit į paviršių, lįskit – surinksim jus visus…“

Skaityti daugiau »

Gimnazistai susitiko su Nepriklausomybės Akto signatarais

LR-SEIMAlsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija sulaukė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo kvietimo dalyvauti susitikime su Nepriklausomybės Akto signatarais istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Susitikimas vyko kovo 8-ąją, jame dalyvauti teisė buvo suteikta 16-kai aktyviausių, pažangiausių gimnazijos I–IV klasių mokinių.

Skaityti daugiau »

Žemaitijos rasa ją prausė, girdė ašara meilės skaidri

1702-2988Praėjusiame „Žemaičio“ numeryje publikuotas rašinys apie politinę kalinę ir poetę Rozaliją PREIBYTĘ-VALIŪNIENĘ „Kaip Rožė pavirto Žibute“. Plungiškė, buvusi rezistentė, dabar jau sulaukusi 85-erių, džiaugiasi, kad jos ir kitų Gulago kankinių aukos buvo prasmingos, kad Lietuvoje vėl laisvai plevėsuoja Trispalvė. Ši kukli inteligentiška moteris sutiko atsakyti į redakcijos klausimus, kuriems buvo mažiau skirta dėmesio jos biografinėje apybraižoje.

Skaityti daugiau »

Kaip Rožė pavirto Žibute

1702-2989Plungėje gyvena buvusi politine kalinė, iškentusi Sibiro konclagerių pragarą ir dvasiškai nepalūžusi poetė Rozalija PREIBYTĖ-VALIŪNIENĖ. Šios drąsios moters gyvenimas ir kūryba – įkvepiantis pavyzdys, kaip mylėti savo Tėvynę ir ginti jos laisvę.
1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai. Lietuva minėjo šio kunigaikščio mirties 500 metų jubiliejų. Tų pačių metų spalio 29-ąją Kretingos apskrities Žeimių kaime, nuo metų naštos sulinkusioje troboje, gimė Rozalija Preibytė. Gal Vytauto Didžiojo stiprybė turėjo įtakos būsimosios politinės kalinės drąsai? Beje, 1930-aisiais gimė ir Lietuvos poetai Aldona Elena Puišytė, Algimantas Baltakis bei Justinas Marcinkevičius. Šios kartos kūrėjai patyrė karą, šiurpius pokario metus, vokiečių ir dvi sovietines okupacijas. O mūsų kraštietės Rozalijos laukė ypač sunkūs likimo išbandymai.

Skaityti daugiau »

Lietuvos Laisvės armijos idėjų puoselėtojų konferencija

1_30Vasario 25-ąją Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje įvyko Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos (LLAKRS) konferencija, į kurią iš įvairių Lietuvos regionų susirinko arti 70 šios organizacijos atstovų.

Skaityti daugiau »

Dukart savanoris Leibas Bunka

Leibas-Bunka-Plungėje-apie-1921-m.1895 metais Šilalėje kantoriaus Jakovo Bunkos šeimoje gimęs Leibas Bunka ir jaunesnysis brolis Dovydas anksti neteko tėvų. Tikslių žinių neišliko, tačiau giminėje sklandantys pasakojimai byloja, kad našlaičius brolius priglaudė giminaičiai Izraelis ir Gita Efrosai.
Izraelis buvo baigęs chemijos studijas Berlyno universitete, Gita – gydytoja stomatologė. Kurį laiką jie gyveno Plungėje, čia jiems 1914 metų lapkričio pirmąją gimė būsimasis nusipelnęs Lietuvos gydytojas, Vilniaus chirurgų ir Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijų garbės narys, medicinos mokslų daktaras, pirmasis Lietuvoje planinę širdies operaciją 1958 metais Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje padaręs sūnus Borisas.

Skaityti daugiau »

Esame ir liudijame Lietuvą

IMG_9913(2)Vasario 15-ąją Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje buvo pristatyta Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjo Antano Ivinskio paroda „Nelaisvėje laisve spindėjęs“, skirta kunigui, dainininkui, tremtiniui Jonui Kastyčiui Matulioniui atminti.

Skaityti daugiau »

Vienytis laisvės kovai paskatino artimų bičiulių netektys

1702-2618„Tai gražu miške,/ Lietuvos krašte!/ Paslaptinga yra čia…/ Tarp ošiančių miškų,/ Šimtamečių ąžuolų/ Lietuvis prisiglaus,/ Kai jį prispaus…“ Buvo metas, kai šios dainos žodžius plačia krūtine traukė dažnas lietuvis. Dainavo, bet kaži ar tuomet jų širdys nujautė, kad ateis diena, kai dėl žiaurios svetimtaučių priespaudos jiems teks tuose apdainuotuose miškuose ieškoti prieglobsčio. Ką reiškia gyventi medžių apsuptyje, slapstytis nuo priešo, miegoti atmerktomis akimis, jausti nuolatinę baimę bei įtampą, žino ir plungiškis Bronius Armalis. Miške jis, būdamas dar visai jaunas, praleido metus. Vėliau – areštas ir ilgi metai Sovietų sąjungos lageriuose. Be artimųjų, sunkiai dirbant. Plungiškio gyvenimo istoriją, kurio biografijoje yra įrašas – „politinis kalinys“, „Žemaičiui“ sutiko papasakoti B. Armalio sūnus Gintaras.

Skaityti daugiau »

Alsėdžių gimnazijai suteiktas signataro Stanislovo Narutavičiaus vardas

1702-3023Vasario 15-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, Alsėdžių gimnazijos bendruomenė atvertė naują istorijos puslapį. Šių metų rudenį 65-erių metų jubiliejų švęsianti įstaiga, tik prieš porą metų gavo gimnazijos statusą. O Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ji galės didžiuotis ir nauju pavadinimu – Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija. Šia proga, gimnazijos bendruomenė surengė daug renginių, į kuriuos atvyko gausus būrys moksleivių, buvusių ir dabartinių mokytojų, gimnazijos socialinių partnerių bei kitų svečių.

Skaityti daugiau »

Vienmetės su atkurtąja Lietuvos valstybe

2017-02-17-zemaitis-1Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis dvi rietaviškes – Zofiją Druktenienę ir Stasę Batavičienę – pasveikino su gimtadieniais ir abiem padovanojo po trispalvę – mūsų valstybės vėliavą. Jos abi, kaip ir Lietuvos valstybė, kuri Vasario 16-ąją minėjo 99-ąsias atkūrimo metines, gimė 1918-aisiais. Z. Druktenienė – sausio 21-ąją, o S. Batavičienė – gegužės 8-ąją. Priėmusi vėliavą iš mero rankų, Z. Druktenienė ją pabučiavo.

Skaityti daugiau »

Vieni kentėjo Sibire, kiti – Lietuvoje

1702-2655Poryt – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Diena, kai kiekvienas mūsų turime jaustis labai laimingi ir išdidūs, nes netrukus bus 27-eri, kai esame vėl laisvi ir 99-eri, kai atkūrėme savo valstybę. Tiesa, pusę amžiaus buvome okupuoti, tačiau sugebėjome tuos pančius nusimesti. Ši diena ypač svarbi ir brangi tiems, kurie, okupavus Lietuvą, buvo atplėšti nuo Tėvynės, tėvų, vaikų, artimųjų ir, sugrūdus juos į gyvulinius vagonus, išvežti kančioms į pasaulio kraštą. Ši diena brangi ir tėviškėje likusiems jų artimiesiems, kurie buvo daužomi, kankinami, metami į areštines bei KGB rūsius, reikalaujant išduoti į miškus pasitraukusius savo šeimų narius. Jie buvo atitempiami prie nužudytų partizanų kūnų ir verčiami atpažinti savo tėvus, brolius ar seseris. Tarp tokių – ir  Rietave gyvenanti 84-erių Konstancija Padagienė, buvusi Darkšaitė.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...