„Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

Buvo vienintelė svajonė – grįžti į Tėvynę

21703_1224„Artimiesiems Sibire padėjo išgyventi begalinis darbštumas ir nenumaldomas noras grįžti į Tėvynę“, – pasakojo į „Žemaičio“ redakciją užsukęs plungiškis Zigmonas Vagnorius, kurio senelius, jo mamos tėvus Barborą ir Joną Vaičiulius su dukromis Aniceta ir Zita bei sūnumis Steponu ir Jonu 1948-aisiais, sugrūdę į gyvulinius vagonus, kaip didžiausius priešus ir nusikaltėlius, sovietai išvežė į Sibirą be teisės grįžti į Tėvynę.

Skaityti daugiau »

Žemaitis kunigas mokė aukotis už tiesą

DSC_3082Profesorius, kunigas, Sibiro kankinys Kazimieras OLŠAUSKAS (1911—1954) – plungiškės poetės, politinės kalinės ir tremtinės Rozalijos Preibytės-Valiūnienės pusbrolis. Šis kvalifikuotas teologas, talentingas rašytojas, kruopštus istorikas buvo Žemaičių žemės šviesuolis, savo kūryba priešinęsis sovietiniams okupantams.
Išgirdus pavardę Olšauskas, ne vienam gali kilti klausimas, ar tai ne prelatas Olšauskas, palaidotas Plungės kapinėse, apie kurį 1984-aisiais buvo sukurtas vaidybinis televizijos filmas „Devyni nuopuolio ratai“, vaizduojantis sudėtingą dvasininko gyvenimą, nevienareikšmės jo veiklos kelią. Tačiau šio filmo pagrindinio veikėjo prototipas buvo vardu Konstantinas, ir gyveno jis 1867–1933 metais. O mūsų pasakojimo herojus Kazimieras Olšauskas buvo dvasininkas iš pašaukimo, niekada neišdavęs savo idealų, itin taurios sielos asmenybė.

Skaityti daugiau »

Kas sudegino legendinę partizanų žeminę?

DSC_0072Į „Žemaičio“ redakciją atėjęs rietaviškis tremtinys Vacys Daukša, neslėpdamas apmaudo, papasakojo, kad neseniai liepsnos sunaikino unikalų istorijos paminklą – Šilų miške, Rietavo savivaldybės pakraštyje, buvusią atstatytą žeminę, kurioje kruvinąją 1952-ųjų vasario 18-osios naktį buvo sušaudyti šeši „Lukšto“ (kitaip – Rūtenio) būrio partizanai.

Skaityti daugiau »

Ar aš esu patriotas?

Dažnai per valstybines šventes kalbama, kad reikia būti savo šalies patriotais, didžiuotis gimtąja šalimi, puoselėti savo tradicijas, papročius. Ir beveik kaskart pabrėžiama, kad jaunimo patriotizmas mažėja – esą gimusieji jau nepriklausomoje Lietuvoje, nesuvokia, ką reiškia būti okupuotam, todėl iškovotos laisvės branginti nebemoka. Lietuvai jau beldžiantis į šimtmečio vartus, apie patriotiškumą, pilietiškumą, aktualias Lietuvai problemas, apie tai, kas yra laisvė, nepriklausomybė, meilė gimtajai šaliai, „Žemaitis“ nutarė paklausinėti Plungės Senamiesčio mokyklos dešimtokų Luko Liutiko, Agnės Liaučytės, Evelinos Petruškevičiūtės, Emilijos Zavadzkytės, Mykolo Mažuknos, Gintarės Razmaitės ir kitų.

Skaityti daugiau »

„Eilėraščiais aš visą širdį ir visą kraują ištaškiau“

1702-2992Tokiais žodžiais savo kūrybą apibendrino plungiškė poetė, buvusi politinė kalinė Rozalija PREIBYTĖ-VALIŪNIENĖ. Visą jos šeimą išblaškė sovietinė okupacija: tėvas, sūnums išėjus į partizanų būrį, areštuotas ir mirė kalėjime, sesuo bei trys broliai išvežti į Rusijos lagerius, kur vyriausias brolelis žuvo, o jo kapas nežinomas. Pati jauniausioji šios šeimos atžala Rozalija, net aštuoniolikos nesulaukusi, taip pat buvo pasmerkta sovietinių lagerių kančioms. Ant Tėvynės laisvės aukuro ji sudėjo gražiausius jaunystės metus ir nuoširdžiausius savo poezijos posmus.

Skaityti daugiau »

„Įžodį duot. Įžodį gerbt“

21703_0503Kovo 11-oji ypatinga buvo Plungės „Kregždyno“ ir Žlibinų profesoriaus Igno Končiaus draugovių skautams. Tądien, dar prieš vidurdienį, vadinamajame Skautų slėnyje, esančiame Plungės miesto parke, prie vaikų bibliotekos, vyko jų įžodžio davimo šventė. Įžodį davė tie, kurie jau yra buvę skautiškoje stovykloje,  dalyvavę skautų veikloje ir susipažinę su  savo amžiaus grupei skirta skautų ugdymo programa.

Skaityti daugiau »

Sugrįžot paukščiais į namus…

1702-3113Žlibinų seniūnijos Vilkaičių kaime vienas šalia kito stovi du paminklai. Ant 1928-aisiais pastatyto betoninio kryžiaus užrašyta: „Visiems, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, atminti“, o šalia kryžiaus kitas paminklas – didžiulis lauko akmuo,– ant kurio žodžiai: „Sugrįžot paukščiais į namus. 1951 m. Sibiras.“ Šis riedulys, taip ilgai gulėjęs ūkininkų Smilgevičių žemėje, ir skirtas jų atminimui. Šeimai, kurios 5 nariai ilsisi Krasnojarsko krašte, Jagos kaimo kapinaitėse. Kiti, iš tremties ir lagerių į Lietuvą grįžę Smilgevičiai, atgulė Žemaitijos žemėje. Beje, Lieplaukėje į šios šeimos tremtinių kapus artimieji įdėjo ir iš Jagos atvežtos žemės. Žemės, kurią lietuviai ten arė, kuri juos maitino ir padėjo išlikti. Prakalbus apie tremtį, apie ten mirusius artimuosius, apie vargus, skausmą bei užgaulius žodžius, kurių tikrai teko išgirsti, Biruta SMILGEVIČIŪTĖ sakė, jog lietuvių į akis mesti įžeidimai buvo tūkstantį kartų skaudesni už tuos, kuriuos ištarė svetimieji. Ne rusai, o lietuviai sugrįžusiuosius pasitiko: „Jūs visi tokie… Žemės kirminai, lįskit į paviršių, lįskit – surinksim jus visus…“

Skaityti daugiau »

Gimnazistai susitiko su Nepriklausomybės Akto signatarais

LR-SEIMAlsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija sulaukė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo kvietimo dalyvauti susitikime su Nepriklausomybės Akto signatarais istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Susitikimas vyko kovo 8-ąją, jame dalyvauti teisė buvo suteikta 16-kai aktyviausių, pažangiausių gimnazijos I–IV klasių mokinių.

Skaityti daugiau »

Žemaitijos rasa ją prausė, girdė ašara meilės skaidri

1702-2988Praėjusiame „Žemaičio“ numeryje publikuotas rašinys apie politinę kalinę ir poetę Rozaliją PREIBYTĘ-VALIŪNIENĘ „Kaip Rožė pavirto Žibute“. Plungiškė, buvusi rezistentė, dabar jau sulaukusi 85-erių, džiaugiasi, kad jos ir kitų Gulago kankinių aukos buvo prasmingos, kad Lietuvoje vėl laisvai plevėsuoja Trispalvė. Ši kukli inteligentiška moteris sutiko atsakyti į redakcijos klausimus, kuriems buvo mažiau skirta dėmesio jos biografinėje apybraižoje.

Skaityti daugiau »

Kaip Rožė pavirto Žibute

1702-2989Plungėje gyvena buvusi politine kalinė, iškentusi Sibiro konclagerių pragarą ir dvasiškai nepalūžusi poetė Rozalija PREIBYTĖ-VALIŪNIENĖ. Šios drąsios moters gyvenimas ir kūryba – įkvepiantis pavyzdys, kaip mylėti savo Tėvynę ir ginti jos laisvę.
1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai. Lietuva minėjo šio kunigaikščio mirties 500 metų jubiliejų. Tų pačių metų spalio 29-ąją Kretingos apskrities Žeimių kaime, nuo metų naštos sulinkusioje troboje, gimė Rozalija Preibytė. Gal Vytauto Didžiojo stiprybė turėjo įtakos būsimosios politinės kalinės drąsai? Beje, 1930-aisiais gimė ir Lietuvos poetai Aldona Elena Puišytė, Algimantas Baltakis bei Justinas Marcinkevičius. Šios kartos kūrėjai patyrė karą, šiurpius pokario metus, vokiečių ir dvi sovietines okupacijas. O mūsų kraštietės Rozalijos laukė ypač sunkūs likimo išbandymai.

Skaityti daugiau »

Lietuvos Laisvės armijos idėjų puoselėtojų konferencija

1_30Vasario 25-ąją Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje įvyko Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos (LLAKRS) konferencija, į kurią iš įvairių Lietuvos regionų susirinko arti 70 šios organizacijos atstovų.

Skaityti daugiau »

Dukart savanoris Leibas Bunka

Leibas-Bunka-Plungėje-apie-1921-m.1895 metais Šilalėje kantoriaus Jakovo Bunkos šeimoje gimęs Leibas Bunka ir jaunesnysis brolis Dovydas anksti neteko tėvų. Tikslių žinių neišliko, tačiau giminėje sklandantys pasakojimai byloja, kad našlaičius brolius priglaudė giminaičiai Izraelis ir Gita Efrosai.
Izraelis buvo baigęs chemijos studijas Berlyno universitete, Gita – gydytoja stomatologė. Kurį laiką jie gyveno Plungėje, čia jiems 1914 metų lapkričio pirmąją gimė būsimasis nusipelnęs Lietuvos gydytojas, Vilniaus chirurgų ir Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijų garbės narys, medicinos mokslų daktaras, pirmasis Lietuvoje planinę širdies operaciją 1958 metais Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje padaręs sūnus Borisas.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...