Kaip gyveni, žmogau?

Ir antrą gyvenimą su tuo pačiu nugyventų

L1811-16705„Gyvenimas su juo buvo ir yra geras. Ir antrą kartą su tuo pačiu žmogumi nugyvenčiau, kito neieškočiau“, – taip gražiai apie savo vyrą Petrą Viržintą atsiliepia jo žmona Aniceta Viržintienė. Prieš 65-erius metus aukso žiedus sumainę Rietavo seniūnijos Skroblio kaimo gyventojai džiaugiasi ne tik santarve, bet ir gausia bei darnia šeimyna: septyniais vaikais, keturiolika anūkų ir vienuolika proanūkių. Visi jie su savo antrosiomis pusėmis neseniai buvo sugužėję pas tėvukus – kad atšvęstų artėjančią pusapvalę jų vedybinio gyvenimo sukaktį ir tėvo, senelio bei prosenelio 90-metį.
Skaityti daugiau »

Už kapinių tvoros – masinė partizanų kapvietė?

J1806-16479Apie Kuliuose gyvenantį miškininką, buvusį seniūną Bronių Mažoną ne kartą rašė vietos spauda ir kitų rajonų laikraščiai. Vyras tikina turintis nepaprastų galių – jaučiantis, kur po žeme palaidoti žmonės, kur yra kokių pastatų liekanos ar požeminės upės. Kuliškis laisvalaikiu mėgsta keliauti po Lietuvą, yra atradęs daugybę dar nenustatytų piliakalnių, o juos paprastai supa po žeme palaidotos senųjų gyvenviečių liekanos ir masinės kapvietės. Prieš kelerius metus jis nustatė ir specialistams parodė vietą, kur, jo įsitikinimu, stovėjusi legendomis apipinta Pilėnų pilis bei kur palaidoti per gaisrą žuvę narsieji jos gynėjai.
Bet šįkart su kuliškiu susitikome pasikalbėti ne apie tokią tolimą praeitį, o apie tuos laikus, kuriuos dar mena senesni žmonės. B. Mažonas tikina atradęs vietą, kur palaidota per 200 vyrų ir moterų, kaip jis pats spėja, – partizanų. Tad susitikę su juo Kuliuose pirmiausia ir traukiame ten – į žole ir krūmais apaugusią laukymę už senųjų miestelio kapinių tvoros.
Skaityti daugiau »

Didžiausias užgyventas turtas – šešetas vaikų

L1806-163441968-ųjų birželio 14-oji – ypač svarbi diena Medingėnuose gyvenantiems Janinai ir Juozui Valauskams. Tądien jiedu susituokė, o dabar, praėjus 50-čiai metų, švenčia Auksines vestuves. Didžiausiu ir vertingiausiu užgyventu turtu jiedu vadina savo atžalas. O jų tikrai daug: trys dukros, trys sūnūs, trylika anūkų ir mažoji proanūkėlė Miglė. Turėdami tiek vaikų, sutuoktiniai jaučiasi ramūs – kad ir kas benutiktų, bent vienas iš jų tuoj peržengs namų slenkstį ir išties pagalbos ranką. O ko daugiau reikia, įkopus į aštuntąjį gyvenimo dešimtmetį?
Skaityti daugiau »

„Gyvenam čia ramiai…“

21806-16383Kai ketvirtadienio priešpietę atvykome į Daugėdų gyvenvietę, kurioje įsikūrę apie 300 žmonių, nustebino joje tvyrojusi ramybė. Atrodė, kad kaime nėra nė gyvos dvasios – nesimatė aplink namus triūsiančių žmonių, nebuvo kiemuose krykštaujančių vaikų, net parduotuvės pusėn niekas neskubėjo. Tik vienas kitas automobilis pravažiavo, kažkur tolumoje burzgė žemės ūkio technika, ganykloje savo karvutes girdė močiutė, lydima raudonsijonės anūkėlės. O kur visi kiti? Atsakymą į šį klausimą radome nuvykę prie Daugėdų tvenkinio, kur paskutiniąją dieną stovyklavo daugiau nei dvidešimt pradinukų. Tada ir paaiškėjo – jei Daugėduose vien pradinukų toks būrys, tai gyvybės tame kaime dar tikrai yra.
Skaityti daugiau »

Didvyčiuose – nė vienos asocialios šeimos

21805-16375Šalia Plungės esantys Didvyčiai – prieš 95 metus atsiradęs kaimas, kurį įkūrė žemės gavę 1918 metų Lietuvos kariuomenės savanoriai. Liudytojų teigimu, didvytiškiai nuo seno draugiškai sugyveno, vieni kitus palaikė, talkino darbuose. Nebuvo girtuoklių, muštynių, vagysčių, nereikėjo bylinėtis teismuose. Panašiai šio kaimo žmonės gyvena ir šiandien – mėgaudamiesi ramybe ir saugia aplinka. Kaip patys sako, čia nėra ne tik nusikaltėlių, bet ir socialinės rizikos šeimų.
Skaityti daugiau »

Gyvastį praradusių trobų Grumbliuose nėra

DSC_2880Paukštakių seniūnijos centras – Grumblių gyvenvietė – kaip ir daugelis kaimų, pamažu „tirpsta“. Šiuo metu čia gyvena apie 300 žmonių, dauguma jų – vyresnio amžiaus. Guodžia tik tai, kad tuščių, užkaltais langais, gyvastį praradusių trobų Grumbliuose nėra. Jei ir atsiranda kokia, ji tuoj nuperkama. Tiesa, ne visi čia įsikuria nuolat gyventi. Daug kas sodybas įsigyja kaip vasarnamius – kad būtų kur nuo miesto šurmulio pabėgti. O kaip vietiniai, gyvenantieji čia ir žiemą, ir vasarą? Jie Grumblių pernelyg nepeikia. Sako, gyventi čia galima. Bent jau tol, kol yra mokykla.
Skaityti daugiau »

Ką skelbia kasdien skambantys Beržoro varpai?

21804-16116Kas kartą, pabuvojus Beržore, norisi jį pavadinti kontrastų kaimu. Nes turbūt nėra kitos tokios vietovės, kur, regis, darniai sugyventų į žemę smengančių trobų griuvėsiai ir tarp jų pramaišiui kylantys nauji statiniai. Antradienio popietę pasivaikščioję po šį kaimą ir pabendravę su jo gyventojais, išgirdome ir daugiau epitetų. Vieni Beržorą vadino vasarnamių kaimu, kiti prisiminė kadaise jam klijuotą ubagų kaimo pavadinimą. Tad koks tas Beržoras – mirštantis ar atgimstantis? Kokie čia gyvenantys žmonės ir ką skelbia kasdien skambantys Beržoro varpai? Skaityti daugiau »

„Jei būtų šilta, Šateikiuose gal dešimt vežimėlių pamatytumėt“

DSC_9459-Edit-EditJeigu jūsų paklaustume, ar norėtumėte apsigyventi Šateikiuose, ko gero, ne vienas atsakytumėte, kad ne. Esą kaime nėra darbo, nėra kuo užsiimti laisvalaikiu, o kur dar visi buitiniai, susisiekimo ir kitokie nepatogumai.  Bet, apsilankę Šateikiuose, pabendravę su optimistiškai nusiteikusiais vietiniais ir iš pirmų lūpų išgirdę, jog veiklos čia – tiek, jog neįmanoma visur suspėti, dabar jau būtume linkę ginčytis su tais, kurie šį kaimą pavadintų gyventi nepatraukliu. Į stereotipinio užkampio rėmus Šateikiai tikrai netelpa. Nors… daug kas priklauso ir nuo žmogaus norų: ar jam aktualu kažką veikti, ar tik – niurzgėti.
Skaityti daugiau »

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...