Žmonės

Penkiolikmetė plungiškė pakviesta į garbingo projekto apdovanojimus

Praėjusių metų pavasarį pasakojome nekasdienišką istoriją apie Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokinę Ievą Krivickaitę. Ji surengė neįprastą akciją – rinko lėšas onkologine liga sergančiai dvejų metukų druskininkiškei Augustei Matkevičiūtei. Ievos įžiebta kibirkštis suruseno – reikalingam gydymui žmonės paaukojo daugiau kaip du šimtus tūkstančių litų. Kilni mergina kovo 11-ąją pakviesta į TV3 televizijos ir banko „Nordea“ projekto „Lietuvos garbė“ šventinį renginį, kuris vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.


Skaityti daugiau »

Po Dievo delnu gimęs

Sulaukti šimto metų – Dievo dovana. Dar didesnė dovana savo šimtmetį pasitikti šviesios atminties, žvaliam, apsuptam mylinčių ir mylimų žmonių, pageidaujančių išgirsti į vieną knygą nesuguldomų ilgo gyvenimo istorijų. Stalgėniškiui Juozui Serapinui tokios laimės su kaupu atseikėta. Užvakar šimto metų slenkstį peržengęs senolis negalėjo nustygti vietoje. Sukaktuvininkas nelaukė, kol Stalgėnų seniūnijoje susirinkę sveikintojai ims sakyti kalbas: stojo iš puošnaus krėslo ir be ilgų įžangų ėmė dėkoti visiems, jo garbingo jubiliejaus nepamiršusiems. Tačiau tuoj pat buvo paprašytas atsisėsti priminus, jog šiandien – jo šventė, todėl pirmiausia padėkos žodžiai iš kitų lūpų turi skambėti jam, šimto metų sulaukusiam.


Skaityti daugiau »

„Grįžau pačiu laiku“

Kai lapkričio 22 dieną grupė Lietuvos žemdirbių kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos prie Europos Komisijos pastato Briuselyje surengė protesto akciją, reikalaudami didesnių išmokų žemės ūkiui, išgirdome, kad protestuotojus aplankiusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę pasveikino ir jai suvenyrą įteikė iš Žemaičių Kalvarijos kilęs Vytautas Buivydas. 27-erių vyras šiuo metu vadovauja trims Šiaulių ir Radviliškio rajonuose esančioms žemės ūkio bendrovėms, nors dar visai neseniai nuo aušros iki sutemų plušėjo Didžiojoje Britanijoje. Šeši emigracijoje praleisti metai jį išmokė svarbios taisyklės: jeigu gyvenime nori kažko pasiekti, turi dirbti negailėdamas savęs. „Supratau, kad nei čia, Lietuvoje, nei užsienyje nėra lengvai uždirbamų pinigų“, – pasakojo į „Žemaičio“ redakciją užsukęs V. Buivydas.


Skaityti daugiau »

„Vaikai mušami dažniausiai dėl bereikšmių dalykų“

Plungės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Šukienė, kasdien bendraujanti su vaikus auginančiomis socialinės rizikos šeimomis, savo darbą vadina gaisro gesinimu: jei ir pavyksta užgesinti liepsną, esi beveik tikras, kad netrukus ji vėl įsiplieks. Nors būna ir malonių išimčių, vis dėlto dažniausiai vaiko teisių apsaugos specialistai lengviau atsikvėpia, kai tokioje šeimoje augantys vaikai sulaukia pilnametystės. Bet praeina metai kiti, jie patys tampa tėvais, ir, žiūrėk, ratas pradeda suktis iš naujo.


Skaityti daugiau »

„Tegul mažeikiškiai nesupyksta, bet man brangesnė – Plungė“

„Tegul mažeikiškiai nesupyksta, bet man brangesnė – Plungė“Iš Plungės kilęs aktorius Mantas Stonkus, pasidabinęs nykštuko kepure ir prisiklijavęs ilgą nosį, kartu su studijų laikų bičiuliu Šarūnu Banevičiumi kiekvieną dieną juokina „Dviračio šou“ žiūrovus šmaikščiomis politinėmis įžvalgomis. Be to, 25-erių vaikinas dalyvavo LNK projektuose „Žvaigždžių duetai“ ir „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“, vedė laidas LNK, BTV ir MTV televizijose, radijo stotyje ZIP FM, šiuo metu gastroliuoja po Lietuvą su „Domino“ teatro spektakliu „Langas į parlamentą“ ir laukia Emilio Vėlyvio filmo „Londonas-Vilnius-Bankokas: skrydis atidėtas“, kuriame filmavosi vasarą, premjeros. Paklaustas, ar jo jaunesnysis brolis, kitąmet baigsiantis „Saulės“ gimnaziją, neketina pasekti jo pėdomis, aktorius prasitarė: „Turi būti tikras laimės kūdikis, kad tau pasisektų“, ir pridūrė vis dėlto bandysiąs pastūmėti jaunėlį kitu keliu. Su Plungėje pas artimuosius viešėjusiu M. Stonkumi paskutinį praėjusių metų savaitgalį kalbėjomės ne tik apie jo darbus, bet ir apie Plungėje praleistas vaikystės vasaras bei svajonę vieną dieną būti įamžintam šalia kitų garsių plungiškių prie garbės suolelio Senamiesčio aikštėje.


Skaityti daugiau »

Šimtametei linkėjo Dievo palaimos

Pasipuošusi, dailiai susišukavusi baltutėlius plaukus, pirmadienio popietę Bronislava Jasienė ramiai laukė savo šventės. Tądien Plungės senelių globos namuose atšvęstas jos šimto metų jubiliejus – moteris gimusi 1912 m. spalio 27 dieną. (Plačiau apie solinezantę „Žemaitis “ rašė užpraėjusiame numeryje.) Ji ir kiti šių namų gyventojai bei darbuotojai svečių laukė svetainėje prie gardžiomis vaišėmis nukrauto stalo, smagiai šnekučiavosi.


Skaityti daugiau »

Šimto metų istorija

„Gyvenau ne taip blogai, ne taip gerai“, – pasakoja 1912 m. spalio 27 dieną gimusi Bronislava Jasienė, kuriai rytoj sueis 100 metų. Dabar močiutė gyvena Plungės senelių globos namuose. Nebe tokios šviesios jau akys ir nebe tokia gera klausa, bet senolė neskubėdama vaikšto po globos namus, pati susitvarko, retkarčiais pasiklauso televizoriaus. Pro močiutės Bronislavos langą matyti bažnyčios kiemas. Tikriausiai ne kartą pro tą langą ji žvilgteli, stebi į bažnyčią besirenkančius žmones.


Skaityti daugiau »

Mokytojas, užaugęs mokykloje

Spalio penktoji – Tarptautinė mokytojų diena. Šiandien tarsi grįžtame į rugsėjo pirmąją, kada rytą, nešini kardeliais, į mokyklas pabyra tūkstančiai šventiškai nusiteikusių mokinių, o popiet, pamačius gatvėje žmogų su glėbiu gėlių, galima nesunkiai atspėti, jog tai – mokytojas. Apie šią profesiją, ko gero, kadaise yra svajojęs beveik kiekvienas vaikas, panašiai buvo ir Sauliui Ratui – pradinių klasių mokytojui. Mokytojus vyrus mūsų rajone būtų galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti.


Skaityti daugiau »

„Taip norėjau dar grįžti į Žemaitiją…“

Šiuos žodžius praėjusį pirmadienį Kantaučiuose, šventinant garsios šio krašto dvarininkų Šukštų giminės kapvietę, ištarė šiuo metu Lenkijoje gyvenanti Teresa Pajievska-Šeler (buvusi Šukštaitė). Moteris prie šeimos rūsio krašto pritvirtino paminklinę lentą, kurioje parašyta: „Čia ilsisi paskutiniai Kantaučių dvaro ir miestelio savininkai: Stanislovas Šukšta, Kotryna Terebeško-Šukštienė. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime Šukštų žemė caro įsakymu buvo užgrobta ir pusvelčiui parduota rusams.“ Po šiais žodžiais – parašas: Ričardas Šukšta ir Teresa Šukštaitė-Šeler. Paminklinę lentą pašventino Žarėnų parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Pabaiga. Pradžia Nr. 52
Ilgą laiką artimieji nežinojo, kur po sušaudymo atsidūrė Žadvainų miškuose žuvusių partizanų kūnai. Tylėjo Žemaitijos žemė, tylėjo ir prie sušaudymo prisidėję sovietų parankiniai. Tačiau 2010 metų rudenį, tiriant Rietavo dvaro sodybos teritorijoje buvusių arklidžių dalį, jie buvo rasti ir perlaidoti. Apie šį įvykį tuoj po perlaidojimo rašė „Atgimimo“ savaitraštis. Spausdiname sutrumpintą jo žurnalistės Rūtos ŠETIKAITĖS straipsnį.


Skaityti daugiau »

Tautodailininko svajonėse – eilėraščių knyga

Neramus žmogus – taip būtų galima pavadinti Žlibinų seniūnijos Užlieknio kaime gausioje ūkininko šeimoje gimusį Apolinarą Pakalniškį. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Jonavoje ir iki savojo 50-mečio dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje. Antrojo amoniako ceche nuo aparatininko iki pamainos viršininko pakilęs žemaitis niekuomet neužmiršo savo šaknų. Ir ne tik pats aplanko gimtinę, bet ir atveža čia savo sukurtų darbų. Šiuo metu jo paveikslų paroda puošia Žlibinų kultūros namus. Parodos atidarymas vyko Virginijos bei Gintaro Končių sodyboje. Į jį atėjo ne tik Žlibinų bendruomenės aktyvas – susirinko ir dailininko giminaičių, jaunystės draugų.

Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Rūkalų Pušies-Rambyno būrio partizanams atnešdavo ir netolimame Pajūrio kaime gyvenęs ryšininkas. Kaip teigiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memoralinio departamento Atminimų programos vyriausiojo specialisto Daliaus Žygelio, būtent rūkalai tapę netiesiogine šio būrio žūties priežastimi. D. Žygelis savo straipsnyje rašo, jog paaiškėję, kad 1951 m. spalį MGB agentas Makys organams pranešė apie Pajūrio kaimo gyventoją Balėniškį, įtarimus sukėlusį, nes pirkdavo didelius rūkalų kiekius. MGB agentas gavo užduotį susibičiuliauti su Balėniškiu ir pabandyti nustatyti jo galimus ryšius su partizanais. MGB po truputį išsiaiškino, jog Pajūrio kaimo gyventojas Balėniškis yra Antano Kontrimo-Paramos partizanų būrio ryšininkas, slapyvardžiu Dėdė.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...