Žmonės

Mokytojas, užaugęs mokykloje

Spalio penktoji – Tarptautinė mokytojų diena. Šiandien tarsi grįžtame į rugsėjo pirmąją, kada rytą, nešini kardeliais, į mokyklas pabyra tūkstančiai šventiškai nusiteikusių mokinių, o popiet, pamačius gatvėje žmogų su glėbiu gėlių, galima nesunkiai atspėti, jog tai – mokytojas. Apie šią profesiją, ko gero, kadaise yra svajojęs beveik kiekvienas vaikas, panašiai buvo ir Sauliui Ratui – pradinių klasių mokytojui. Mokytojus vyrus mūsų rajone būtų galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti.


Skaityti daugiau »

„Taip norėjau dar grįžti į Žemaitiją…“

Šiuos žodžius praėjusį pirmadienį Kantaučiuose, šventinant garsios šio krašto dvarininkų Šukštų giminės kapvietę, ištarė šiuo metu Lenkijoje gyvenanti Teresa Pajievska-Šeler (buvusi Šukštaitė). Moteris prie šeimos rūsio krašto pritvirtino paminklinę lentą, kurioje parašyta: „Čia ilsisi paskutiniai Kantaučių dvaro ir miestelio savininkai: Stanislovas Šukšta, Kotryna Terebeško-Šukštienė. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime Šukštų žemė caro įsakymu buvo užgrobta ir pusvelčiui parduota rusams.“ Po šiais žodžiais – parašas: Ričardas Šukšta ir Teresa Šukštaitė-Šeler. Paminklinę lentą pašventino Žarėnų parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Pabaiga. Pradžia Nr. 52
Ilgą laiką artimieji nežinojo, kur po sušaudymo atsidūrė Žadvainų miškuose žuvusių partizanų kūnai. Tylėjo Žemaitijos žemė, tylėjo ir prie sušaudymo prisidėję sovietų parankiniai. Tačiau 2010 metų rudenį, tiriant Rietavo dvaro sodybos teritorijoje buvusių arklidžių dalį, jie buvo rasti ir perlaidoti. Apie šį įvykį tuoj po perlaidojimo rašė „Atgimimo“ savaitraštis. Spausdiname sutrumpintą jo žurnalistės Rūtos ŠETIKAITĖS straipsnį.


Skaityti daugiau »

Tautodailininko svajonėse – eilėraščių knyga

Neramus žmogus – taip būtų galima pavadinti Žlibinų seniūnijos Užlieknio kaime gausioje ūkininko šeimoje gimusį Apolinarą Pakalniškį. Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Jonavoje ir iki savojo 50-mečio dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje. Antrojo amoniako ceche nuo aparatininko iki pamainos viršininko pakilęs žemaitis niekuomet neužmiršo savo šaknų. Ir ne tik pats aplanko gimtinę, bet ir atveža čia savo sukurtų darbų. Šiuo metu jo paveikslų paroda puošia Žlibinų kultūros namus. Parodos atidarymas vyko Virginijos bei Gintaro Končių sodyboje. Į jį atėjo ne tik Žlibinų bendruomenės aktyvas – susirinko ir dailininko giminaičių, jaunystės draugų.

Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Rūkalų Pušies-Rambyno būrio partizanams atnešdavo ir netolimame Pajūrio kaime gyvenęs ryšininkas. Kaip teigiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memoralinio departamento Atminimų programos vyriausiojo specialisto Daliaus Žygelio, būtent rūkalai tapę netiesiogine šio būrio žūties priežastimi. D. Žygelis savo straipsnyje rašo, jog paaiškėję, kad 1951 m. spalį MGB agentas Makys organams pranešė apie Pajūrio kaimo gyventoją Balėniškį, įtarimus sukėlusį, nes pirkdavo didelius rūkalų kiekius. MGB agentas gavo užduotį susibičiuliauti su Balėniškiu ir pabandyti nustatyti jo galimus ryšius su partizanais. MGB po truputį išsiaiškino, jog Pajūrio kaimo gyventojas Balėniškis yra Antano Kontrimo-Paramos partizanų būrio ryšininkas, slapyvardžiu Dėdė.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Du Gedmintai – Antanas ir Vytautas. Kartu Spraudyje augę pusbrolių vaikai. Antanas – jaunesnis, Vytautas – vyresnis. Abu nenorėję paklusti svetimiems įstatymams, abu panašūs, tačiau likimai jų – skirtingi. Vytautas, užauginęs savo vaikus, dabar jau Pelaičių kaime džiaugiasi ramia senatve, o Antanui nei sukurti šeimos, nei sulaukti žilo plauko jau nebuvo lemta. Vos 21-erių partizano Antano Gedminto-Lakštučio širdis prieš 60 metų plakti nustojo Žadvainų miškuose.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Gegužis į Spraudžio miškus atnešė saulę. Atnešė ir… išsinešė. Guli Pranas atmerktomis akimis samanų patale. Guli užvertęs galvą į dangų. Pro eglių viršūnes bando prasiskverbti spinduliai, bet jų vyras nemato. Saulė prieš valandą Pranui užtemo… Atrodo, vos prieš kelias akimirkas gulėjo jis čia, prie Letauso upelio, su būrio draugais. Gulėjo, juokavo… Svajojo, kad su pavasariu gal jau ir laisvė ateis. Gal Lietuvos žemelei pabos, kad mindo ją okupantas… Tačiau ne laisvė atėjo. Atėjo rusų kareiviai – rūsčiais veidais, šaltom širdim ir žudančiom rankom… Ir išguldė vienuolika miško brolių – čia pat, prie Prano Grauslio akių. Tik jam, vieninteliam iš būrio, giltinė dalgio pagailėjo.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Bunkeryje, užsidarius ir beveik nematant dienos šviesos, būrio vado Antano Kontrimo-Paramos krūtinę slėgdavo ir šeimos ilgesys. Sopėdavo Antanui širdį dėl paliktų sūnų… Todėl tylomis, naktį, pasislėpdamas pilnaties mestuose medžių šešėliuose, grįždavo namo bent į miegančius vaikus pažiūrėti… Kad nepakliūtų mirtimi alsuojančiam priešui į nasrus, stebėdavo sutartinius ženklus: jeigu prie sodybos esanti kartis būdavo pakelta – galima grįžti, jei jos nėra – pavojus.


Skaityti daugiau »

Pagerbtas prelatas Povilas Pukys

Ketvirtadienį, liepos 12-ąją, ne tik iškilmingai baigėsi Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Tądien Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ ir parapijos iniciatyva buvo pagerbtas trijų – Stalgėnų, Plungės ir Pakutuvėnų – bažnyčių statytojas, prelatas Povilas Pukys. Atminimo lenta pažymėtas namas, kuriame prelatas gyveno.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Šūvis. Vienas, antras. Paskui – nesuskaičiuojamos jų papliūpos. Sausio dienos oras vis labiau įkaista. Aplink –
tik šunys. Tie, kuriems tyška balti purslai, ir stribai, save liaudies gynėjais vadinantys. Ir jų daug… Tiek, kad, atrodo, Žadvainų girioje nė kojai padėt vietos nebelieka. Pro Antano Kontrimo akis bėgantys vaizdai jam atrodo tarsi susapnuoti – va, suvarpytas okupantų
kulkų, krenta likimo draugas Pranas, ana ten stribokai nusivijo Antaną, o nuo ant žemės kritusio ir konvulsijų tampomo Juozo kūno sklinda susimaišęs aitraus parako ir kraujo kvapas. Nelygios kovos lauke jiedu lieka vieni – jis ir Ona. Ta, šitaip ištikimai jo būriui ir Lietuvai tarnavusi moteris. Ne, Antanas neleis jos niekingai nukauti okupantams, juo labiau – paimti į nelaisvę. Jis pakelia ranką ir šauna moteriai į pasmakrę, antrasis šūvis – į save…


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...