Žmonės

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Du Gedmintai – Antanas ir Vytautas. Kartu Spraudyje augę pusbrolių vaikai. Antanas – jaunesnis, Vytautas – vyresnis. Abu nenorėję paklusti svetimiems įstatymams, abu panašūs, tačiau likimai jų – skirtingi. Vytautas, užauginęs savo vaikus, dabar jau Pelaičių kaime džiaugiasi ramia senatve, o Antanui nei sukurti šeimos, nei sulaukti žilo plauko jau nebuvo lemta. Vos 21-erių partizano Antano Gedminto-Lakštučio širdis prieš 60 metų plakti nustojo Žadvainų miškuose.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Gegužis į Spraudžio miškus atnešė saulę. Atnešė ir… išsinešė. Guli Pranas atmerktomis akimis samanų patale. Guli užvertęs galvą į dangų. Pro eglių viršūnes bando prasiskverbti spinduliai, bet jų vyras nemato. Saulė prieš valandą Pranui užtemo… Atrodo, vos prieš kelias akimirkas gulėjo jis čia, prie Letauso upelio, su būrio draugais. Gulėjo, juokavo… Svajojo, kad su pavasariu gal jau ir laisvė ateis. Gal Lietuvos žemelei pabos, kad mindo ją okupantas… Tačiau ne laisvė atėjo. Atėjo rusų kareiviai – rūsčiais veidais, šaltom širdim ir žudančiom rankom… Ir išguldė vienuolika miško brolių – čia pat, prie Prano Grauslio akių. Tik jam, vieninteliam iš būrio, giltinė dalgio pagailėjo.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Bunkeryje, užsidarius ir beveik nematant dienos šviesos, būrio vado Antano Kontrimo-Paramos krūtinę slėgdavo ir šeimos ilgesys. Sopėdavo Antanui širdį dėl paliktų sūnų… Todėl tylomis, naktį, pasislėpdamas pilnaties mestuose medžių šešėliuose, grįždavo namo bent į miegančius vaikus pažiūrėti… Kad nepakliūtų mirtimi alsuojančiam priešui į nasrus, stebėdavo sutartinius ženklus: jeigu prie sodybos esanti kartis būdavo pakelta – galima grįžti, jei jos nėra – pavojus.


Skaityti daugiau »

Pagerbtas prelatas Povilas Pukys

Ketvirtadienį, liepos 12-ąją, ne tik iškilmingai baigėsi Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Tądien Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ ir parapijos iniciatyva buvo pagerbtas trijų – Stalgėnų, Plungės ir Pakutuvėnų – bažnyčių statytojas, prelatas Povilas Pukys. Atminimo lenta pažymėtas namas, kuriame prelatas gyveno.


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Šūvis. Vienas, antras. Paskui – nesuskaičiuojamos jų papliūpos. Sausio dienos oras vis labiau įkaista. Aplink –
tik šunys. Tie, kuriems tyška balti purslai, ir stribai, save liaudies gynėjais vadinantys. Ir jų daug… Tiek, kad, atrodo, Žadvainų girioje nė kojai padėt vietos nebelieka. Pro Antano Kontrimo akis bėgantys vaizdai jam atrodo tarsi susapnuoti – va, suvarpytas okupantų
kulkų, krenta likimo draugas Pranas, ana ten stribokai nusivijo Antaną, o nuo ant žemės kritusio ir konvulsijų tampomo Juozo kūno sklinda susimaišęs aitraus parako ir kraujo kvapas. Nelygios kovos lauke jiedu lieka vieni – jis ir Ona. Ta, šitaip ištikimai jo būriui ir Lietuvai tarnavusi moteris. Ne, Antanas neleis jos niekingai nukauti okupantams, juo labiau – paimti į nelaisvę. Jis pakelia ranką ir šauna moteriai į pasmakrę, antrasis šūvis – į save…


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

Tęsinys. Pradžia Nr. 52
Rezistenciniu laikotarpiu daugiausia į miškus ėjo vyrai. Moterys dažniausiai būdavo ryšininkėmis. Kas Oną Juškienę-Stirną išviliojo į girią? Kodėl švarią, minkštą lovą ji iškeitė į samanų patalus ar pridvisusį bunkerį?


Skaityti daugiau »

Kruvinas sausio sniegas

1952-ųjų sausis. Stingdantis šaltis. Gatvėje – nejauki tyla… Rietave, prie saugumo būstinės, numesti penki kūnai – dviejų jaunų, dviejų pusamžių vyrų ir dar nė trisdešimties neturinčios moters. Jų oda jau nešiurpsta nei nuo šalčio, nei nuo baimės… Baltame sniego fone – juodi, ilgi, išsidraikę Onos plaukai atrodo tarsi perjuosti ryškiai raudonu kaspinu… Raudona spalva visur – ir ant Onos tamsių plaukų, ir ant Antano kareiviškos uniformos, ir ant kito Antano, Juozo bei Prano laisvės dvasia kvėpuoti norėjusių krūtinių…


Skaityti daugiau »

Leidžiantis sau kurti, ieškoti ir keistis pasaulio ritmu

Vakar plungiškiai sulaukė neeilinio koncerto, kurį jiems pristatė buvęs plungiškis, Cuesta koledžo profesorius, Tomo Akviniečio kamerinio orkestro (JAV) dirigentas Rudolfas Budginas. Pagarbos ir smalsumo kupinų plungiškių ir miesto svečių prisirinko pilna Plungės kultūros centro salė.


Skaityti daugiau »

2. Ką stribai paliko, kaimynai atėmė

Žemaičių Kalvarijoje, nedideliame bute, drauge su dukra ir anūke gyvenanti Valerija Šilinskienė, tarsi rožinį tarp pirštų, suka savo gyvenimo vėrinį. Sunkaus ir įdomaus gyvenimo. Jos maldose – ne tik jos pačios šeimos narių vardai. Ji niekada neužmiršta pasimelsti ir už tėvus, ir už miške nušautą partizanavusį brolį Vladą bei jo draugus, ir už tris mirusius bei nuo atsitiktinės skeveldros kritusį ketvirtąjį – patį mylimiausią brolį poetą Vytautą Mačernį. Kai Klaipėdos kalėjime ją naktimis tardė ir kankino sovietiniai budeliai, Valerija Mačernytė mintyse skaitė brolio eiles, „vaikščiojo“ jo vizijų takais ir tvirtai įsikibusi laikėsi savo prisiminimų, kurie padėjo neišsikraustyti iš proto. Tą patį ji darė ir lageryje, į kurį buvo įkišta, ir po to, kai, negalėdama grįžti į Lietuvą, beldėsi Sibiro keliais pas ištremtą brolį Aloyzą. Brolio Vytauto eilėraščiai buvo jos paguoda ir tada, kai Anapilin iškeliavo vyras Zenonas Šilinskas, su kuriuo išgyveno beveik 50 metų, ir dabar, kai kūną laužo skausmas, o sielą užgula liūdesys.


Skaityti daugiau »

Gražus ir garbingas tautodailininko jubiliejus

Sekmadienio popietę plateliškiai ir miestelio svečiai gražiai paminėjo tautodailininko, medžio drožėjo Antano Kniūkštos jubiliejų. Vakar jubiliatui sukako 90 metų.


Skaityti daugiau »

Šimto metų sulaukusi

Šimto metų sulaukusiPraėjusį penktadienį dailiai išpuoštos ir būrio žmonių apsuptos Stonaičių socialinės globos namų gyventojos Marijonos Krivickaitės akys drėko. Nors šimtametė jau beveik nebekalba ir ausimis silpnai begirdi, bet, kaip sakė ją prižiūrinčios moterys, elgiasi protingai, ir, matyt, suprato, jog tie puošnūs, rateliu sustoję žmonės čia dėl jos susirinko. Įstaigos darbuotojai pasistengė, kad močiutė pajaustų šventinę atmosferą – ir muzika pasirūpino, ir vaišes suruošė. Ant stalo puikavosi specialiai žilagalvės šimtmečiui iškeptas tortas. Jis buvo skirtas ne tik svečiams pavaišinti – Marijona ir pati saldumynus be galo mėgsta.

Skaityti daugiau »

Kūrybinio gyvenimo ataskaita žiūrovams

Gruodžio antrosios vakarą rietaviškiai, sveteliai iš kitų Lietuvos kraštų rinkosi į Rietavo kultūros centrą, į mūsų žemiečio – muzikos mokytojo, chormeisterio, kompozitoriaus, vargonininko bei poeto –
Aloyzo Meškausko 80-mečiui skirtą autorinį vakarą-koncertą. Per maža buvo Kultūros centro salė, kad joje tilptų visi, kurie gerai pažįsta A. Meškauską, gėrisi jo kūryba.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...