Žmonės

1. Bijojo pavirsti… balta utėle raudonom akim

1. Bijojo pavirsti... balta utėle raudonom akim„Naktimis ištykindavau iš savo šiaudų guolio ir nusėlindavau į prie fermos buvusią virtuvę. Ten stovėjo didžiuliai metaliniai katilai su karštu vandeniu. Kai nusiprausdavau ir šluostydavausi, pažastyse pakibdavo ilgiausi utėlių „karoliai“. Jos buvo baltos, didelėmis juodomis galvomis ir raudonomis akimis. Verkdavau ir braukdavau jas žemyn, visa iš siaubo virpėdama. Kažkodėl man atrodė, kad pamažu aš virstu į tokią pat utėlę…“ – prisimena Milašaičiuose gyvenanti Stanislava Rudienė. Jai tebuvo dvylika, kai 1948-aisiais į Sibirą ištrėmė abu jos tėvus, brolį ir seserį, o ją, tuo metu viešėjusią pas seserį, paliko. Pokario metais Lietuvą kaustė baimė, matyt, todėl paauglės nepriglaudė nei patys artimiausi, nei tolimesni giminaičiai, tad jos namais tapo… kiaulių ferma. „Dabar, kai išgirstu žmones, dejuojančius ir besiskundžiančius sunkiu gyvenimu, visada mintyse sakau: jūs nežinote, kas yra sunkus gyvenimas“, – sako milašaitiškė. Ir ji turi teisę tą tvirtinti. Tuo patikėsite ir jūs, perskaitę šios moters istoriją.


Skaityti daugiau »

Tėtis, kuris moka kepti pyragus

Tėtis, kuris moka kepti pyragusSvarstant bylas, Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas – rimtas ir santūrus. Tačiau tie, kurie su juo bendrauja ne teismo salėje, jį dažniau mato besišypsantį. O daug kam tikrai bus didelis netikėtumas sužinoti, jog teisėjas nuo įtampos atsipalaiduoja… skaitydamas kulinarines knygas ir kepdamas pyragus. Virtuvės nesibaido ir abu Vaido bei Saulenos Gasiūnų sūnūs: šiemet Senamiesčio vidurinę mokyklą baigsiantis Eimantas ir „Ryto“ pagrindinės mokyklos šeštokas Domantas. Vaidas Gasiūnas dabar su šypsena prisimena, kad kažkada buvo įsitikinęs, jog savo vaikams leis daug daugiau negu realiai dabar yra leidžiama. Kodėl? Ogi, ir pats mėgo retkarčiais nustebinti savo tėvus. Pavyzdžiui, kai prasidūrė ausį ir įsivėrė auskarą…


Skaityti daugiau »

Piligrimo priesakas: daryk tai, ką širdis liepia

Piligrimo priesakas: daryk tai, ką širdis liepiaVyganto Pronckaus piligriminių kelionių pradžia – tolimojoje Indijoje, kur jis susitiko su dvasiniu mokytoju Šri Sai Baba. Kaip sakė plungiškis, jokios konkrečios religijos nepropaguojantis, bet siekiantis atgaivinti dieviškąjį tikėjimą, Šri Sai Baba jam suteikė daug fizinių bei dvasinių jėgų. O tų jėgų labai reikėjo, nes, kaip pats plungiškis prisipažino, jis neseniai buvo išbridęs iš alkoholizmo liūno. Aplankęs Indiją, Vygantas Pronckus drauge su kitais piligrimais, nešini kryžiumi, apkeliavo aplink visą Lietuvą. Buvo ir dar kelios kelionės. Jų metu piligrimai aplankė mūsų krašte esančias žymiausias šventas vietas.
Po to iš Vilniaus, su kryžiumi ant pečių, jie pėsčiomis išėjo į Romą. Kitos kelionės metu pėsčiomis apkeliavo Europoje esančias Kalvarijas. Ši kelionė baigėsi Izraelyje. Sugrįžus iš Šventosios žemės, laukė kelionė į Lurdą. Šįkart piligrimai iš Prancūzijos pėsčiomis pasiekė Šiluvą. Ir paskutinioji plungiškio kelionė – iš Fatimos, kartu su kitais piligrimais, jis ėjo šv. Jokūbo keliais.


Skaityti daugiau »

Nekeikė prakeiksmu likimo dovanos

Nekeikė prakeiksmu likimo dovanosPrieš 20 metų Rietavo kapinėse buvo palaidotas fantastinės literatūros pradininkas Lietuvoje, rašytojas Vytautas Norbutas. Pirmąją jo knygą – mokslinę fantastinę apysaką „Nemirtingumo lygtis“ 1970 metais išleido „Vagos“ leidykla. 1972-aisiais skaitytojai sulaukė fantastinių apsakymų rinkinio „Skorpiono ženklas“.1991-aisiais (jau po rašytojo mirties) išleista knyga „Samareičiai“, pavadinta fantastiniu grotesku. V. Nor-
buto kūryba įtraukta į pirmąjį lietuviškos fantastikos apsakymų rinkinį „Turangitas“, kuris dienos šviesą išvydo dar 1988-aisiais.


Skaityti daugiau »

Medike svajojanti tapti kuliškė dar nenori užaugti

Medike svajojanti tapti kuliškė dar nenori užaugti„Viskas, ką norėčiau pasakyti apie Jurgitą, yra labai teigiama.“ Tokie buvo pirmieji žodžiai, pasakyti auklėtojos Ramutės Damulienės apie Kulių vidurinės mokyklos dešimtokę, mokinių tarybos pirmininkę Jurgitą Brauklytę.


Skaityti daugiau »

Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir Plungė

Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė ir PlungėPrieš 125 metus, kovo 13 dieną, Joniškyje gimė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, prozininkė ir dramaturgė, poetė ir publicistė, literatūros istorikė, kritikė, dailės ir teatro vertintoja, pedagogikos ir kalbos kultūros specialistė, vertėja (mirė 1958 m. gruodžio 1 d.). Dėl nepaprastos erudicijos ir tiesaus bei užsispyrusio būdo kunigo Mykolo Vaitkaus buvo pavadinta „europiete žemaite“. Septyneri būsimos rašytojos ir lietuvių kalbos dėstytojos vaikystės metai prabėgo Kuliuose, dar beveik dešimt metų Sofija iš mokslų grįždavo į Plungę pas tėvus ir globėją Vincentą Jarulaitį. 1909 metais Plungėje prabėgo laimingiausia Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių gyvenimo vasara – meilės ir kūrybinio džiaugsmo vasara. Žemaičių žemės vaizdus, sutiktų žmonių paveikslus rašytoja vėliau atkūrė savo romanuose, apysakose ir pjesėse. Žemaitiški Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūriniai saugo ne vieną nykstantį ar jau išnykusį žodį, tik žemaičiams būdingą vaizdingą posakį.

Nuotrauka – iš Dalios PALUKAITIENĖS asmeninio archyvo

Skaityti daugiau »

Dešimtoko sukurtas žemėlapis – mokykliniame vadovėlyje

Dešimtoko sukurtas žemėlapis – mokykliniame vadovėlyjeNeseniai „Žemaitisrdquo; rašė, kad vykusiame Rietavo savivaldybės mero padėkos vakare apdovanojimai ir padėkos buvo įteikti keturiems jauniesiems rietaviškiams, savo darbais garsinantiems miestą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Vienas jų – dešimtokas Benas Turskis, tarptautiniame Barbaros Petchenik vaikų žemėlapių konkurse Čilėje tapęs nugalėtoju 12-15 metų amžiaus grupėje.


Skaityti daugiau »

Per keturiasdešimt metų – nė vienos avarijos

Per keturiasdešimt metų – nė vienos avarijosKetvirtą ryto Plungės centre gyvenantis Vladislovas Petras Valatka jau nemiega – vaikšto iš kampo į kampą, kol žmona Afemija jį subara: „Ar tu neisi gult, juk į darbą jau nebereikia, ko čia dabar baladojies.“ Sunkiai atsidūsta daugiau negu 40 metų Plungės autobusų parke vairuotoju išdirbęs Vladislovas Valatka ir palenda po patalais. Tik kas iš to, miegas neima. Taip atviromis akimis ir praguli iki ryto. O kartais atsistoja prie lango ir klausosi: čia lengvasis automobilis pravažiavo, čia – gerai pažįstamas autobuso LAZ ūžesys… Jeigu ne žmona, dar ir šiandien žmogus būtų autobuso vairą sukiojęs, bet tam griežtai Afemija pasipriešino. Teko nusileisti ir parašyti pareiškimą, kad jį iš darbo atleistų.


Skaityti daugiau »

Kaip žemaitis Juodojoj jūroj žirgus girdė

Kaip žemaitis Juodojoj jūroj žirgus girdėDabar, kai žemė palindo po žiemos patalais, kaimyniniame Šilalės rajone, Laukuvoje, gyvenantis Vaidotas Digaitis mintimis vis grįžta į rugsėjo 8-ąją. Tą dieną dešimt lietuvių raitelių ir penkiolika žemaitukų iš Senųjų Trakų išjojo prie Juodosios jūros. Raiteliai buvo pasiryžę ne tik per 40 dienų pakartoti Vytauto Didžiojo žygį, bet ir aplankyti lietuviams labai svarbias istorines vietas, tad žygį pavadino „2000 kilometrų istorijos“.

Skaityti daugiau »

Laiko ratą atsukus…

Laiko ratą atsukus...Rytoj 16 valandą Žemaičių dailės muziejuje koncertuos garsi operos solistė plungiškė Giedrė Kaukaitė. Vyresniosios bei viduriniosios kartos plungiškiams Lietuvos nusipelniusios artistės, Lietuvos liaudies artistės, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Giedrės Kaukaitės pavardė labai gerai žinoma. Klasikinės muzikos gerbėjai ją atsimena iš tokių vaidmenų, kaip: Džiuzepės Verdžio operos „Otelas“ – Dezdemona, Džakomo Pučinio operų „Madam Baterflai“ – Čio Čio San ir Mimi operoje „Bohema“, Juliaus Juzelionio „Sukilėlių“ Katrytė ir kitų. Giedrė Kaukaitė vaidino ir dainavo ne viename muzikiniame filme. Negana to, Giedrė Kaukaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, išugdžiusi tokias garsenybes, kaip: Violetą Urmanavičiūtę (Urmaną), Juditą Leitaitę, Audrių Rubežių, Vaidą Vyšniauską ir kitus. Prieš koncertą Giedrė Kaukaitė sutiko atsakyti į kelis „Žemaičio“ klausimus.


Skaityti daugiau »

Gerąjį gydytoją primena kiekvienas cukraus šaukštelis

Gerąjį gydytoją primena kiekvienas cukraus šaukštelisPraėjusių metų lapkričio pradžioje prie Plungės Vytauto gatvės 14-ojo namo atidengta atminimo lenta, skirta pagerbti kadaise šioje vietoje stovėjusiame name gimusiam gydytojui Borisui Efrosui. Apie garsųjį Vilniaus chirurgą, 1958-aisiais sėkmingai atlikusį pirmąją Lietuvoje širdies operaciją, ir šiandien gali išgirsti netikėčiausių pasakojimų. Ne vieną ir ne dvi istorijas apie tikra legenda jų šeimoje tapusį „gerąjį gydytoją Efrą“ papasakojo Plungės „Pulso“ klinikoje dirbanti gydytoja pediatrė Ramutė Matevičienė. Prisiminimais pasidalino ir Plungėje prieš metus apsilankiusi jo žmona Tatjana Efros. Moteris Plungės viešajai bibliotekai padovanojo kruopščiai devynerius metus po vyro mirties saugotą vertingą jo dokumentų archyvą.


Skaityti daugiau »

„Esu nusiteikęs būti geriausias“

„Esu nusiteikęs būti geriausias“Marius Rudys kol kas – vienintelis plungiškis lengvaatletis, pelnęs šalies sporto meistro vardą. Dvidešimt ketverių metų vaikinas įsitikinęs, kad sporte, kaip ir visose kitose srityse, daug pasiekti galima tik didelio noro, ryžto ir užsispyrimo dėka.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...