2017 kovo

Grįžo su šešiais medaliais

2-Iš-kairės-Jonas-Žilys,-Giedrius-Pocius,-Erikas--Leščiauskas,-Tadas-Steponavičius,Pijus-Beinoras-ir-Erikas-LukošiusJurbarke vyko dziudo varžybos, skirtos Jurbarko rajono kultūros ir sporto centro taurei laimėti. Jose dalyvavo daugiau kaip trys šimtai imtynininkų iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos. Plungės sporto ir rekreacijos centro dziudo auklėtiniai, kuriuos treniruoja Antanas Kasteckas ir Edvardas Žilius, pasirodė šauniai ir iškovojo net šešis medalius.

Skaityti daugiau »

Plungiškiai į ketvirtfinalį neprasibrovė

Kovo 2-ąją Plungės „Olimpas“ jau sužaidė pirmąsias Regionų krepšinio lygos A diviziono atkrintamąsias varžybas. Plungiškių varžovė buvo „Akmenės cemento“ komanda.

Skaityti daugiau »

Jaunųjų krepšininkų kovos

PSRC-Linaglis-2006Plungėje vyko berniukų krepšinio turnyras, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Skaityti daugiau »

Plungiškės tragedija tebejaudina Lietuvą

ievastrazdauskaiteIr vakar Lietuva dar nežinojo, kur dingo sekmadienį iš Plungės į Vilnių išvažiavusi plungiškė mergina. Policija taip pat buvo nekalbi – tik sakė, kad jei 26-erių Ieva Strazdauskaitė pagrobta, paskelbus turimą informaciją, jai kiltų reali grėsmė. Nuo pat sekmadienio pareigūnai prašė gyventojų pagalbos. Jos prašė ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kuris antradienį perėmė tyrimą. Antradienį į paieškas įsitraukė ir apie 50 UAB „Plungės lagūna“ darbuotojų. Jie šukavo Jonavos rajono Žeimių miestelio mišką (jame buvo rastas automobilis „Audi A 7“, kurį vairavo dingusioji). „Plungės lagūnos“ darbuotojai į pagalbą atėjo pakviesti bendrovės savininko, kurio sūnus Gediminas yra merginos draugas. Visų Lietuvos žmonių pagalbos prašė ir I. Strazdauskaitės tėvai – jie už informaciją, kuri padėtų rasti jų dukrą, pažadėjo 10 tūkst. eurų. Labai jautrų mamos prašymą išplatino visos žiniasklaidos priemonės. Užvakar žiniasklaida pranešė, kad rastas merginos telefonas – jis gulėjo autostrados Kaunas–Vilnius šalikelėje.

Skaityti daugiau »

Kaip Rožė pavirto Žibute

1702-2989Plungėje gyvena buvusi politine kalinė, iškentusi Sibiro konclagerių pragarą ir dvasiškai nepalūžusi poetė Rozalija PREIBYTĖ-VALIŪNIENĖ. Šios drąsios moters gyvenimas ir kūryba – įkvepiantis pavyzdys, kaip mylėti savo Tėvynę ir ginti jos laisvę.
1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai. Lietuva minėjo šio kunigaikščio mirties 500 metų jubiliejų. Tų pačių metų spalio 29-ąją Kretingos apskrities Žeimių kaime, nuo metų naštos sulinkusioje troboje, gimė Rozalija Preibytė. Gal Vytauto Didžiojo stiprybė turėjo įtakos būsimosios politinės kalinės drąsai? Beje, 1930-aisiais gimė ir Lietuvos poetai Aldona Elena Puišytė, Algimantas Baltakis bei Justinas Marcinkevičius. Šios kartos kūrėjai patyrė karą, šiurpius pokario metus, vokiečių ir dvi sovietines okupacijas. O mūsų kraštietės Rozalijos laukė ypač sunkūs likimo išbandymai.

Skaityti daugiau »

Laurai pelnyti Austrijoje

Scan-1_19Vasario pabaigoje Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos antros klasės akordeonistas Elijus Danilevičius kartu su savo mokytoja metodininke Laima Junduliene lankėsi Austrijos sostinėje Vienoje – kartu su akordeonistais iš Austrijos, Kroatijos, Vengrijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos dalyvavo tarptautiniame muzikos konkurse.

Skaityti daugiau »

Aptarta paminklo M. K. Čiurlioniui kaina

Neseniai Plungės asociacijos „Plungiškių draugija“ atstovai bei Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas susitiko su skulptore, profesore Daliute Ona Matulaite ir architektu, profesoriumi Jūru Balkevičiumi. Muziejuje vykusio susitikimo metu pristatyta kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirto paminklo vizija. Kovo 3-iąją vyko dar vienas neformalios darbo grupės susitikimas. Tačiau, kaip ir į prieš tai buvusį, nebuvo kviečiama nei žurnalistų, nei visuomenės atstovų.

Skaityti daugiau »

Plungės miesto istorija žurnalisto akimis

1702-3044Vasario 15-ąją plungiškiai rinkosi į Žemaičių dailės muziejų, į Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtą popietę, kurią vedė žurnalistas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka. Pastarasis, visiems dar gerai žinomas kaip žydų kultūrinio paveldo bei istorinės atminties puoselėtojas, skaitė paskaitą „Gyvoji Plungės miesto istorija“. Plungiškis ne tik pasidalijo mintimis, kaip, jo manymu, atrodė Plungė iki 1931-ųjų, bet ir pristatė savo knygą „Legendų šnabždesiai“.

Skaityti daugiau »

Kultūros centre – atvirukų paroda

1702-3103Plungės kultūros centro fojė lankytojų dėmesio laukia plungiškės menininkės Linos Montvydaitės atvirukų paroda.

Skaityti daugiau »

Linksmybės Kaziuko mugėje

21703_0110Kaip ir kiekvienais metais, pirmosiomis pavasario dienomis per Lietuvą nuvilnijo Kaziuko mugė. Spalvomis džiugino verbos, karoliai, kiti papuošalai, žaismingai išmarginti saldumynai. Savo darbais puikavosi tautodailininkai ir liaudies meistrai. Gerą nuotaiką kėlė muzika.

Skaityti daugiau »

Apie plungiškius

BunkaXIX amžiaus pabaigoje, XX amžiaus pradžioje emigrantai iš Lietuvos keliavo ne tik į Amerikos, bet ir į Afrikos žemyną. Ir ne tik į Pietų Afrikos Respubliką, kurioje, anot ten iškeliavusio buvusio Plungės burmistro Borucho Dovydo Goldvaserio dukros Anetos, žydai išeiviai iš Lietuvos sukūrė valstybę, bet ir į aplinkines šalis.
Tarp pirmųjų atvykėlių į dabartinę Namibiją, o tada Vokietijos koloniją pietvakarių Afrikoje buvo Lentinai iš Plungės. Vyriausiasis brolis Maksas atvyko į Valvesbai 1904 metais. Po to, kai jis įsteigė malūną Svakopmunde, 1907 metais pasikvietė brolį Dovydą, o vėliau – ir kitą brolį Luisą.
Trys broliai užsiėmė galvijų prekyba.
Vėliau atvažiavęs brolis Paulas buvo verslininkas, krautuvininkas.
Per Pirmąjį pasaulinį karą kaip Rusijos piliečius vokiečiai juos internavo stovykloje prie Otjivarongo. Tai nesulaikė vokiečių draugų siųsti jiems maisto ir dovanų, nes broliai buvo svarbūs ir patikimi verslo partneriai.
Tragedija šeimą ištiko 1910 metų gruodžio 16-ąją, kai ketvirtąjį brolį Paulą Karibibo geležinkelio stotyje nušovė mūrininkas Klementas Maruscikas.
Jis Paulą Lentiną nušovė traukinyje, laukusį, kol jis pajudės į Vindhouką, kuriame gyveno.
Prieš tai perone Paulas persimetė keliais žodžiais su pažįstamu Rule, po to nuėjo į traukinį ir atsisėdo prie lango.
Staiga Rule išgirdo tris šūvius ir pamatė, kaip buvęs pašnekovas nugriuvo.
Teismui pateiktas nusikaltimo motyvas buvo nesutarimas tarp P. Lentino ir K. Marusciko. Pastarasis nesumokėjo už plytas, todėl P. Lentinas jas atsiėmė ir ruošėsi parduoti kitam pirkėjui.
Įdomu tai, kad nei Vokietijos kolonijos teismuose, nei spaudoje iki tol buvo pranešimų apie žmogžudystę. 33-ejų Paulas Lentinas visur yra minimas kaip pirmoji žmogžudystės auka Vokietijos kolonijoje Afrikoje.
K. Maruscikui teismas skyrė mirties bausmę, tačiau dėl psichinės ligos bausmę panaikino ir išsiuntė į psichiatrijos ligoninę Berlyne.
Svakopmundės žydų kapinėse iki šiol stovi paminklas plungiškiui Efraimui (toks žydiškas Paulo vardas) Lentinui.
Plungėje likusi brolių šeima gyveno Vytauto gatvės antrame name, o amžino poilsio atgulė kartu su visa 1941 metų liepos mėnesį nužudyta Plungės žydų bendruomene masinėje kapvietėje Kaušėnuose.

Visi karai kyla dėl moterų

Taip galima pasakyti apie vasario 21-ąją Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą, kurioje plungiškis Povilas Jurkus kaltinamas nesunkiai sutrikdęs sveikatą savo buvusios sugyventinės draugui Arūnui Servai.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...