PLUNGIŠKĘ aplankęs jos kurso draugas negalėjo atsistebėti: „Pavasarį važiavau per Plungę – gatvės išraustos. Prie įvažiavimo buvau perskaitęs atsiprašymą, kad taip yra dėl to, jog miestas tvarkomas. Supratau. Atvažiavau rudenį… miestas dar baisiau atrodo – tarsi po karo. Negi jūs tik griaunate, bet netvarkote?“ – stebėjosi jis.
Dvi UŽLIEKNIO kaime gyvenančios moterys susikrimtusios kalbėjo: „Ar žinai, kad mūsų kaimynė jau palaidota, o aš, nors gyvenu už poros šimtų metrų, nieko negirdėjau.“ „Ir aš tik dabar sužinojau, taip gėda pasidarė… Ir ko mes stebimės, kad daugiabučiuose kaimynas kaimyno nepažįsta? Kas iš to, kad mes vieni kitus gerai pažįstame, o net atsisveikinti nenueiname. Kas su mumis darosi, kad kiekvienam tik savi reikalai rūpi?“
MEDINGĖNIŠKIS, užsukęs į redakciją, paprašė sugėdinti seniūną, bet nežinojo – Babrungo ar Plungės. „Kaskart, kai Medingėnų sankryžoje kertu Mažeikių–Plungės–Tauragės kelią ir pasuku Medingėnų gatvės link, susierzinu. Ar jūs kada nors matėte, jog nuo tos sankryžos iki Medingėnų gatvės būtų nušienautos pakelės? – klausė jis. – Šimtas metų ten niekas nieko nedaro. Dabar, kai visos pakelės neseniai nušienautos, tai ypač rėžia akis.“
LABARDŽIŲ kaimo gyventojai stebisi: netoliese besiganančios vieno kaimyno karvės niekuomet nebaubia, o antrojo – tarsi joms dagys po uodega pakištas – vos ne maurote mauroja. „Gal jos skirtingų veislių?“ – suabejojo viena. Moteriškių kalbas išgirdęs kaimynas pasišaipė: „Gyvuliai į šeimininkus panašūs. Juk vienas jų – tylūnas, o kitas – rėksnys. Tokios pat ir jų karvės.“

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...